Ardomasis prisitaikymas : cenzūra ir pasipriešinimo jai būdai sovietinio laikotarpio Lietuvos teatre

LTStraipsnio tikslas – apžvelgti šiuo metu Lietuvos kultūrinėje spaudoje vyraujančius sovietinės cenzūros ir pasipriešinimo jai vertinimus ir, remiantis šios epochos lietuvišku teatru, pateikti alternatyvų požiūrį. Straipsnyje analizuojamas vertinamasis požiūris, siūlantis nuosaikų ir radikalų cenzūros veikimo, meninių Ezopo kalbos bei potekstės technikų vertinimą, apžvelgiami cenzūros veikimo vidiniai prieštaravimai (vidinė transgresija) ir suvokėjo fantazijos vaidmuo atskleidžiant politines spektaklio potekstes. Straipsnyje pateikiamas postkolonializmo teorijos siūlomas požiūris, jo reikšmė ir galimas pritaikymas aiškinantis meno kūrinio funkcionavimą sovietinės kultūros erdvėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietmečio Lietuvos teatras; Cenzūra; Ezopo kalba; Potekstė; Postkolonializmas; Soviet Lithuanian theatre; Censorship; Aesopian language; Subtext; Post-colonialism.

ENThe aim of the study was to survey the attitudes towards the Soviet censorship of artistic texts and possibilities to evade it, prevailing today in the Lithuanian cultural discourse, and to introduce a possible alternative point of view referring to the context of Lithuanian theatre history. The author comments on the normative point of view, with two opposite ways of assessing the outcomes of censorship and the techniques of subtext, analyses the inner ambiguities of the functioning of censorship (inherent transgressions) and the role of spectator’s fantasy in the political effects and functioning of the subtext of theatre performances. Also, the attitude proposed by the post-colonial theory and the possibilities to apply it in the research of the functioning of artistic production in Soviet culture are introduced. [From the publication]