Spektaklio tekstas - dramos (ne)tekstas

LTStraipsnyje sprendžiama spektaklio ir dramos teksto tarpusavio ryšio problema, įvairiais požiūriais interpretuojama ir nagrinėjama jau nuo pat XIX a. pabaigos, kai scenos menas ėmė ieškoti savo ištakų, šaknų, kai avangardas panaikino scenos meno priklausomybę nuo literatūros ir žodžio, o spektaklis įgijo savarankiško kūrinio statusą, paremtą autonomiška ženklų sistema, pakeičiant ar radikaliai atsisakant literatūrinio pagrindo, dramaturgijos. Nors pasaulyje esama ir tradicinio teatro, tarptautiniuose forumuose ir teatrų festivaliuose vyrauja prestižiniu laikomas postmodernus, avangardinis, antiliteratūrinis teatras, veikiamas kitų meno sričių, remiamas ir proteguojamas kritikų bei organizatorių. Šalia senosios ir šiuolaikinės tradicinės dramaturgijos egzistuoja ir „naujoji drama“ – absurdo dramos atmaina, nuo pirmųjų žingsnių dariusi įtaką ir skatinusi naujojo teatro atsiradimą. Tačiau tiek avangardinės, tiek tradicinės dramaturgijos santykis su šiuolaikiniu teatru yra sudėtingas ir daugiaprasmis, reikalaujantis atidaus įsižiūrėjimo ir analizės. XXI a. lietuvių teatras, perėmęs daugelį avangardinio bei postmodernaus teatro savybių, dažnai naudoja dramaturgiją autonomiško spektaklio prasmėms kurti, daro įtaką šių dienų lietuvių draminei kūrybai. Šiuolaikinių pjesių struktūra ir verbalinė raiška neretai programuojama kaip žaliava scenos kūriniui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Spektaklis; Drama; Tekstas; Verbalinė raiška; Subjektyvumas; Performance; Drama; Text; Verbal expression; Subjectivity.

ENThe problem of relationship between performance and the text of drama is discussed in the article. This problem is being interpreted and analyzed since the very end of the 19th century when theatre started looking for its sources and roots, when vanguard theatre streams abolished the dependence of the scenic art on literature and word, and the performance acquired the status of independent work of art with its autonomous system of signs, and the literature basis started to be changed or even radically rejected. Although there are traditional theatres in the contemporary world as well, the post-modern, vanguard and anti-literature theatre is dominating in the international theatre festivals. It is being influenced by other artistic fields and supported by critics and producers of these festivals. Close to the traditional dramaturgy is the “new drama” – the kind of absurd drama, which influenced the birth and development of the new theatre. The relationship of both vanguard and traditional dramaturgy with contemporary theatre is complicated and needs a comprehensive observation and analysis. The Lithuanian theatre of the 21st century, absorbing many features of the vanguard and post-modern theatre, often uses the dramaturgy for creating autonomous meanings of the performance and influences contemporary Lithuanian playwrights. The structure and verbal expression of contemporary plays is often being programmed as the raw material for the scenic work of art. [From the publication]