Tarp dviejų tapatybių : pokario lietuvių išeivijos antrosios kartos kanadietės patirtis

LTNors antros kartos išeivių tapatybės raidos tyrimai nėra baigti, galima teigti, kad jau ryškėja bendras vaizdas apie dvigubos tapatybės etapus. Į Kanadą emigravusių pokario Lietuvos išeivių vaikai nuo labai lietuviškos ankstyvos vaikystės buvo staiga priversti patys kurti strategijas, kaip suderinti prieštaraujančius reikalavimus, kuriuos kėlė šeima ir Kanados visuomenė. Straipsnio tikslas - išanalizuoti pokarinės antros kartos lietuvių, gyvenančių Kanadoje, tapatybės raidą. Šis straipsnis yra autoriaus anksčiau pradėtų tyrimų dalis, kurių bendras tikslas - ištirti pokario lietuvių išeivių tapatybės bruožus istoriniame kontekste - tai yra, kreipiant dėmesį tiek į pačios išeivijos raidą, tiek į Kanados ir Lietuvos istorijos pokyčius XX a. antroje pusėje, tu­ rėjusius įtakos tapatybės sampratai. Tyrimas remiasi 2001 metais kai kurių iš antros kartos Kanados lietuvių gautais interviu. Tyrime akcentuojami tokia tapatybės aspektai kaip lietuvybės puoselėjimas namuose, suvokimas apie Lietuvą, lietuviškų vardų problema, lyčių skirtumai, studijų aspektai. Nors tyrime paaiškėjo, kad daugeliu atžvilgių tapatybės problemos berniukams ir mergaitėms buvo panašios, galima išskirti kai kurių specifinių problemų, iškilusių paauglėms, ypač susijusių su santuoka ir studijomis. Nors lietuvių išeivijos šeimų struktūra buvo patriarchalinė, studijų metu ir darbe lietuviai moters vaidmenį suvokė liberaliau nei Šiaurės Amerikos anglosaksų visuomenė.Reikšminiai žodžiai: Antros kartos lietuviai; Dviguba tapatybė; Dypukai; Identitetai; Kanada; Priverstinė migracija; Canada; Coerced migration; Displaced persons; Double identity; Identities; Second generation Lithuanian.

ENAlthough the research of the development of the identity of Lithuanian emigrants has not been finished yet, one can claim that the general picture about stages of the dual citizenship is emerging. Since their very childhood, children of post-war Lithuanians who emigrated to Canada were forced to create strategies on how to reconcile opposite requirements imposed by the family and Canadian society. The aim of the article is to analyse the development of identity of the second generation post-war Lithuanians living in Canada. This article is part of the research previously launched by the author, the common aim of which is to analyse characteristics of post-war Lithuanian emigrants’ identity in the historical context, i.e., focusing on the development of emigrants as well as historical changes in Canada and Lithuania in the second half of the 20th c., which influenced the concept of identity. The research is based on the interviews obtained from second generation Lithuanians of Canada in 2001. The research highlights the following aspects of identity: fostering of Lithuanian identity at home, perception about Lithuania, problem of Lithuanian names, gender differences, study aspects. Although it became clear in the research that in many cases identity problems for boy and girls were similar, certain specific problems, especially problems related to marriage and studies, teenage girls faced can be identified. Although the structure of Lithuanian emigrant families was patriarchal, Lithuanians were more liberal with regard to the role of women at work or at studies than the Anglo-Saxon society of the Northern America.