Lituanistinis švietimas emigracijoje

LTStraipsnyje atskleidžiamos ir nagrinėjamos lietuvių pastangos organizuoti lietuviškąjį švietimą išeivijoje, daugiau gilinantis į Šiaurės Amerikoje vykusį lietuvišką švietimą. Siekiant geriau suprasti besikeičiančius lietuvių švietimo tikslus, išskirti ir analizuojami keturi periodai. Pirmajame periode (1888-1940 m.) pirmosios, ekonominės, emigracijos bangos metu išryškėjo lietuvių pastangos šviestis bei šviesti savo vaikus lietuvių kalba, padėti vaikams integruotis į Amerikos visuomenę. Šiuo laikotarpiu daugiausiai švietimui nusipelnė katalikiškas išeivijos sparnas. Antrasis periodas (1945-1949 m.) prasidėjo Vokietijoje, DP stovyklose lietuvių organizuotu švietimu, kuris nors ir ne pilnai buvo perkeltas į JAV. Trečiasis periodas (1950-1990 m.) pasižymėjo JAV šeštadieninėse mokyklose vykusiu Amerikos lietuvių ugdymu ir diskusijomis apie lietuvybę, lietuvių kultūrą, lituanistinį švietimą. Pradžioje laikytasi iš Lietuvos atsivežtų programų bei tik grynų lietuvių priėmimo į šeštadienines mokyklas, vėliau, aštuntajame dešimtmetyje, vis daugiau galvota, kaip pritraukti visus lietuvių kilmės vaikus. Pirmosios bangos lietuviškųjų mokyklų ir vėlesnių šeštadieninių mokyklų tikslai buvo skirtingi, tai suponavo nesusišnekėjimą tarp pirmosios ir antrosios bangos emigrantų. Lietuviškojo švietimo darbas išeivijoje ypatingai priklausė nuo vieno žmogaus entuziazmo, taip pat nuo išeivių organizacinių gebėjimų. Ketvirtasis periodas (1990-2000 m.) atspindi dabartinę situaciją išeivijoje, kuomet 20 a. pabaigoje padaugėjo lietuvių iš Lietuvos ir teko susirūpinti jų vaikų lietuvišku švietimu.Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Emigracija; Kultūra, lituanistinis švietimas; Lietuviškos mokyklos; Lituanistinis švietimas; Vakarų pasaulis; Culture; Diaspora history; Emigration; Lithuanian education; Lithuanian schools; Lithuanian-oriented education; Western world.

ENThe article reveals and analyses Lithuanians’ efforts to organise Lithuanian education in emigration with further focus placed on development of Lithuanian education in Northern Lithuania. In order to better understand changing aims in Lithuanian education, four periods are distinguished and analysed. In the first period (1888–1940), during the first wave of economic emigration, Lithuanians’ pursuits of education and efforts to educate their children in the Lithuanian language, to help them integrate into the American society, became visible. During this period, the contribution of the Catholic emigrants was the major contribution. The second period (1945–1949) started in Germany. It was Lithuanian education organised in displacement camps. The third period (1950–1990) was characterised with Lithuanian education and discussions of American Lithuanians about Lithuanian identity, Lithuanian culture and Lithuanian education, which took place in USA Sunday schools. At the beginning, programmes brought from Lithuania were adhered to, and only Lithuanians of pure origin were accepted to these Sunday schools. Later, in the 8th decade, ways to attract as many children of Lithuanian origin as possible were sought for. The aims of the first wave of Lithuanian schools and later Sunday schools were different, what caused misunderstandings between emigrants of the first and the second wave. The work of Lithuanian education in emigration extremely depended on the enthusiasm of one man, as well as on the abilities of the emigrant organisation. The fourth period (1990–2000) reflects the actual situation in the emigration, when at the beginning of the 20th c., the number of Lithuanians from Lithuania increased, and Lithuanian organisation of education of their children should be analysed.