Į Lietuvą atvykusių lietuvių kilmės moksleivių patirtis : "Lietuvių namų" mokyklos atvejis
LTStraipsnyje analizuojamas vaikų reemigracijos reiškinys, pristatomas tyrimas, atliktas vykdant projektą „Emigracija ir šeima: vaikų ugdymo problemos ir iššūkiai“. Tyrimas atliktas vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“, kurioje ugdomi iš užsienio grįžę lietuviai vaikai, jame dalyvavo 19 vyresniųjų klasių moksleivių ir 7 pedagogai. Naudotas focus grupės metodas derinant kokybinę ir kiekybinę prieigas. Pirmame grupės etape dalyviai išsakė savo integracijos į lietuvišką švietimo aplinką patirtis. Išsakyti integracijos patirties požymiai buvo pateikti mokiniams bei mokytojams įvertinti. Gautų duomenų analizė atskleidė, kad į Lietuvą gyventi grįžę lietuvių kilmės vaikai patiria unikalias ugdymosi ir integracijos patirtis, o mokytojai - netradicines ir sudėtingas pedagogines situacijas. Lietuvių kilmės vaikai patiria tautinio tapatumo konfliktą, kurį sustiprina lietuvių kalbos gebėjimų sunkumas, kalbos vartojimo ribotumas, atsiskyrimas nuo tėvų, santykių nutraukimas, adaptacijos sunkumai, paauglystės išgyvenimai. Lietuvių kilmės vaikų ugdymas reikalauja ne standartinių, o unikalių sprendimo būdų. Tyrimo dalyviai įvardina, kad pedagoginę veiklą būtina plėtoti keliomis kryptimis. Viena kryptis yra atviros ir kūrybinės bendruomenės kūrimas, kur vaikai ir tėvai galėtų realizuoti tautinius siekius ir savitumus, integruotis į lietuviškas aplinkas. Kita kryptis yra individualus ir jautrus priėjimas prie vaiko, jo patirties. Tai reikalauja papildomų didaktinių ir psichologinių resursų. Rekomenduojama plėtoti tiriančiojo mokytojo kompetencijas sprendžiant specifines pedagogines problemas.Reikšminiai žodžiai: Emigracija, vaikų reemigracija, integracija, ugdymo problemos; Lietuvių kilmės moksleivių patirtis; Vaikas; Child; Emigration, children reemigration, integration, educational problems; Experience of pupils of Lithuanian descent.
ENHow are children of Lithuanian descent who've come to Lithuania from abroad succeeding in integrating themselves into a Lithuanian- language environment? How are they solving problems of interculturality? What kinds of didactic, psychological, and social support do teachers provide? What challenges are experienced by parents whose children are being integrated into the Lithuanian educational system? These are the problem questions underlying the results of the research presented in this paper. The research was conducted in the Lithuanian middle school called Lietuvių namai, a unique school for Lithuanian children who have arrived or returned from abroad. The children attending this school have their own distinct experiences of adapting and integrating themselves, while the teachers find themselves in complex, non-traditional pedagogical situations. The research showed that Lithuanian- descent children feel a conflict of ethnic identity. They are Lithuanian and another nationality at one and the same time – this condition creates a unique and problematic double identity conflict exacerbated by the difficulties of adolescence. One direction of pedagogical help would be to foster an open and creative community where children and parents could realize their national aspirations and peculiarities as well as integrate into Lithuanian environments. Another would be an individual and sensitive approach to the child and his/her unique experience. [From the publication]
