Lituanistinio vaikų ugdymo užsienio šalyse ypatumai

LTStraipsnyje analizuojami Lituanistinio vaikų ugdymo užsienio šalyse ypatumai. Į užsienio valstybes emigravusios lietuvių šeimos skirtingai suvokia ir vertina savo vaikų lituanistinį ugdymą, jo reikalingumą bei šio ugdymo strategijas. Tiriant šiuolaikinės lietuvių migracijos priežastis, įsikūrimo užsienio šalyse procesus ir siekiant išsiaiškinti lituanistinio ugdymo svarbą emigracijoje, dėmesys kreipiamas į du šalių blokus. Pirmojo bloko, kurį sudaro dažniausiai migrantų pasirenkamos šalys – JAV, D. Britanija, Airija ir Š. Airija, interviu medžiaga pasitarnaus pristatant bendras migracijos tendencijas. Antrojo bloko, kurį sudaro mažesniais migracijos srautais pasižyminčios šalys (Vokietija, Norvegija, Švedija, Danija, Belgija, Rusija, Japonija), interviu medžiaga naudojama norint pristatyti individualius, šioms šalims būdingus atvejus. Atskira antrojo bloko analizės dalis bus skiriama Rusijos mokyklų lituanistiniam ugdymui, nes jis gana ryškiai kontrastuoja su kitų šalių interviu medžiaga. Atskleista, jog yra keletas veiksnių, lemiančių tėvų požiūrį į vaikų lituanistinį ugdymą bei jų veiksmus, kuriant „lituanistinio ugdymo programą“. Didžiausios įtakos tam turi emigracijos priežastys, ateities planai bei požiūris į Lietuvą. Tie, kurie išvyko nusivylę ekonomine padėtimi Lietuvoje, ieškodami geresnio gyvenimo užsienio šalyje, grįžti dažniausiai neketina, todėl šie tėvai nesistengia rūpintis vaikų lituanistiniu ugdymu. Kiti išvyko tikėdamiesi, jog į Lietuvą grįš, bet po kiek laiko, praleisto užsienio šalyje, ėmė dvejoti dėl savo ateities planų.Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Lituanistikos mokyklos; Lituanistinis vaikų ugdymas; Vaikų ugdymas užsienio šalyse; Education in foreign countries; Emigration; Lithuanian shools; Lithuanian-oriented children education; Lithuanian-oriented eduation.

ENThe attitude of parents towards their children's Lithuanian-oriented education in foreign countries as well as their efforts in creating a program for such schooling is influenced by the reasons they emigrated, their plans for the future, and their attitude toward Lithuania. Depending on these factors Lithuanian emigrants are to a greater or lesser extent concerned with educating their children in a Lithuanian spirit at home and in specially established Lithuanian schools running on weekends. The latter become a factor in cementing the Lithuanian community because the parents interact among themselves not only after dropping their children off at school but also by participating in school events. Respondents in the survey here described also noted some perceived shortcomings of these schools: their alleged ineffectiveness in that the children supposedly got no benefit from them and the difficulties in transporting children to the schools due to the great distances involved. In addition to Lithuanian schooling in classes the children are also educated at home. The least that parents can do at home is to talk with their children in Lithuanian. But often the children resist this; they favor the foreign language because after a certain amount of time spent abroad they find it difficult to express their thoughts in Lithuanian. Similar problems occur in mixed families, in which there may even be opposition to a Lithuanian-oriented education for the children. [text from author]

• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education