LTEvoliucijos teorija yra taikoma tiek biologijoje, tiek sociokultūrinams reiškiniams analizuoti ir paaiškinti. XX a. staigūs ir svarbūs sociopolitiniai pokyčiai sudaro palankią terpę evoliuciniam modeliui pritaikyti ir pabandyti suprasti Lietuvos archeologijos mokslo raidą, kaitos priežastis ir šiandienos tendencijas. Todėl, žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos ir panaudojant elementus iš mokslo kaitos teorijų mes sukūrėme modelį, kurį pritaikėme Lietuvos archeologijos raidai XX a. išanalizuoti. 1940-ais metais, sovietams okupavus Lietuvos valstybę, susiformavo visiškai nauja politinė ir socialinė aplinka. Idėjos, praktikos ir net individai buvo intensyviai šalinami iš Lietuvos archeologijos mokslo. Lietuvos archeologai, tęsę archeologinę praktiką sovietmečiu, buvo natūraliai prisitaikę prie sovietinės sistemos. Vienas pagrindinių adaptyvių bruožų sovietmečiu tapo aprašomasis metodas. Archeologinių radinių ir periodų aprašymas buvo saugiausia archeologinė praktika, kadangi tokio pobūdžio veikla neįpareigojo archeologų įsitraukti į ideologijos diskusijas, netrikdė tuometinės politinės sistemos. Sovietmečio pabaiga buvo kitas žymus aplinkos pokytis Lietuvos archeologijos istorijoje. Priešingai nei sovietinias metais, kuomet natūralios atrankos jėgos kryptingai stūmė Lietuvos archeologus į aprašomąją praktiką, po nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais metais, sociopolitinė aplinka tapo žymiai laisvesnė.Tačiau nepaisant ryškaus politinio pokyčio, senoji paradigma posovietinėje Lietuvos archeologijoje keičiasi gana lėtai. Aprašomoji archeologijos tradicija išlieka pastebimai stabili.Naujos, kaip ir senos idėjos, laisvesnėje politinėje aplinkoje nebepatiria agresyvios atrankos (relaxed selective pressure). Šios aplinkybės sukuria situaciją, kurioje sunku naujoms idėjoms pakeisti senąsias, turinčias ilgą istoriją ir gerai prisitaikiusias. Dabar Lietuvos archeologijoje vyksta idėjų dreifas, kuris natūraliai lėtina paradigmų kaitą. Senąją paradigmą yra įprasta ir patogu naudoti, ypač vyresniajai archeologų kartai. Evoliuciniais terminais tariant, ji pasiekė savo vietinį optimumą (local optimum), - zoną, kurios sunku atsisakyti. Norint sukurti naująją paradigmą būtina pristatyti kuo didesnę idėjų įvairovę natūraliai atrankai. Yra keli pagrindiniai idėjų įvairovės skatinimo keliai ir šaltiniai. Visų pirma, tai jaunoji karta archeologijoje, - studentai ir jauni archeologai, kurie žvelgdami į senas problemas turi originalų požiūrį ir tokiu būdu gali generuoti naujas idėjas ir naujus sprendimus senoms problemoms spręsti. Kitas svarbus idėjų įvairovės šaltinis yra išorinė informacija - kontaktai su užsienio specialistais, tarptautiniai projektai, tarptautinės publikacijos bei konferencijos, užsienio literatūra, stažuotės ir kita. Lietuvos archeologijos mokslas yra svarbioje kryžkelėje. Staiga atsidūrusi laisvesnėje aplinkoje, Lietuvos archeologija gali plėtoti įvairias ir vertingas tyrinėjimų kryptis, kurios gali tapti svarbiu indėliu visai disciplinai. Tačiau paradigmų kaita yra lėta, nes archeologijos diciplina Lietuvoje į posovietinį laikotarpį įžengė su labai kruopščiai ir kryptingai atrinktomis idėjomis bei praktikomis. Idėjų įvairovei atsirasti reikia laiko. Įvertinus praeities sunkumus ir pasiekimus, Lietuvos archeologai dabar turi galimybę paskatinti naujos archeologinės teorijos atsiradimą ir sąmoningai formuoti Lietuvos archeologijos tradiciją norima linkme. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė archeologija; Posovietinė archeologija; Evoliucija; Archeologijos istorija; Soviet archaeology; Post-Soviet archeology; Evolution; History of archaeology.
ENDuring the Soviet period, Lithuanian archaeologists developed a highly descriptive tradition in Lithuanian archaeology. In post-Soviet Lithuania, archaeologists continue to practice the descriptive tradition and rarely engage in theoretical debates. In order to understand the evolution of the descriptive tradition in Lithuanian archaeology, we provide an evolutionary analysis of current trends in Lithuanian archaeology. The overall goal of the article is to generate discussion between archaeologists about Lithuanian archaeology's past, present and future. [From the publication]