Vydūno dramaturgija

LTSusiklostė tradicija Vydūno dramą tyrinėti kaip tekstą, esantį tarp literatūros ir filosofijos. Šiuo aspektu sunku pasakyti ką nors iš esmės naujo. Šioje knygoje Vydūno dramaturgija tyrinėjama kitu aspektu - į dramą žiūrima kaip į kūrinį, esantį tarp literatūros ir teatro (Vydūnas kūrė dramas pirmiausia vaidinimui; tik vėliau dramos būdavo išleidžiamos atskira knyga). „Vydūno dramaturgijoje“ siekiama atsakyti į klausimą, kas lemia vydūniškosios dramos fenomeną. Taip pat siekiama atskleisti Vydūno draminės kūrybos sąsajas su XX amžiaus pirmosios pusės nerealistinės dramaturgijos bendrosiomis tendencijomis. Pateikiamas dar netyrinėtas vokiškasis, Vakarų Europos kontekstas, Vydūno estetikos sąsajos su naujais, XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmoje pusėje pasireiškusiais, dramos ir teatro ieškojimais. Keliama prielaida, jog XX amžiaus pradžioje naują reikšmę įgavęs režisieriaus, koordinuojančio sceninį veiksmą, vaidmuo taip pat galėjo turėti įtakos Vydūno dramaturgijai – dramų tekstuose esama sceninės išraiškos pastabų. Vydūniškoji drama yra netradicinė. Šiame darbe, siekiant apibūdinti vydūniškosios dramos fenomeną, pagrindinis dėmesys skiriamas Vydūno misterijoms, tragedijoms, dramoms – nuo tradicinės dramos kriterijų labiausiai nutolusiems kūriniams. Darbo tikslas – suprasti ir įvardyti, kas nulemia netradicinės vydūniškosios dramos savitumą: ieškoma atsakymo į klausimą, kas sieja skirtingos tematikos ir skirtingų žanrų kūrinius, tyrinėjama dramų struktūra, vidinė sąranga.Reikšminiai žodžiai: Ekspresionistiniai elementai; Ekspresionizmas; Filosofinė drama; Kartų konflikto raiška; Lietuvių dramaturgija; Literatūra; Literatūros estetika; Ritualinė drama; Tautosakos motyvai; Veiksmo drama; Vidūnas; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); XX a. pr. lietuvių dramaturgija; Action drama; Depiction of the conflict between generations; Expressionism; Expressionistic elements; Folklore motifs; Literary aesthetics; Lithuanian drama; Lithuanian drama of the beginning of the 20th century; Lithuanian literature; Philosophical drama; Ritual drama; Ritual theatre; Vidūnas; Vydūnas (Vilhelmas Storosta).

ENThere is a tradition to analyse Vidūnas’ drama as a text between literature and philosophy. With regard to this aspect, it is difficult to say something fundamentally new. This book analyses Vydūnas dramaturgy with regard to another aspect – his drama is perceived as a piece of art between literature and theatre (Vydūnas created his dramas for performance, and only later his plays were published in a separate book). “Vidūnas’ Dramaturgy” seeks to answer the question as to what determines the phenomenon of Vidūnas’ drama. This work also seeks to reveal the links of Vidūnas’ works with general tendencies of non-realistic dramaturgy of the first half of the 20th century. The previously unstudied German and western European context, Vidūnas’ aesthetic links with the new drama and theatre searches emerging at the end of the 19th century-first half of the 20th century. The author presumes that the role of director coordinating the scenic action, which gained new significance at the beginning of the 20th century, could also have influenced Vidūnas’ dramaturgy. Vidūnas’ plays are not conventional. Seeking to define this phenomenon, this work pays the key attention to Vidūnas’ mysteries, tragedies, and dramas. The aim of this work is to understand and identify factors determining the traditional drama criteria most remote from the Vidūnas’ drama. The author seeks answers to the question as what links works of various themes and genres, analyses the internal structure of drama.