LTStraipsnyje analizuojama lietuvių kalbos įtaka Česlovo Kudzinovskio Knišino tarmių žodyne. Žodynas apima šiaurės vakarų Lenkijos pakraštį, kur stebimos įvairios gretimų kalbų įtakos. Tyrinėjami žodžiai, kurie tyrinėtojų, tarp jų ir žodyno autoriaus, nuomone yra galimai lietuviškos kilmės: bitọn „indas pienui“, blẹć „verksmas, riksmas“, xrọmstka „kremzlė“, ʒygać „šuolis“, ʒigąfka „šokdynė“, mẹrgać, „švytėti, spindėti“, pẹrescyć, wypẹrescyć „suduoti, išperti“, rupec „rūpėti“. Tarp jų išskiriami žodžiai, kurie nėra paveikti lietuvių kalbos: blata „plyta, krosnis“, bołbọt „neaiškiai kalbėti“, buń, buńa, buńka „virdulys“, cmut „stebuklingas“, draŋka „skala, balana“, gamoła „kvailys“, gimzava „spiečius“, gunt „skiedra“, gramozda „grybo rūšis“, gruźọł „mazgas“, hurba „krūva, šūsnis“, karvasy „plaukai, krentantys ant sprando“, klẹc „kamara, saugojimo patalpa“, kuca „Kalėdų patiekalas iš aguonų ir medaus“, kudektac „kudakuoti“, lalka „lėlė“, luśńa, luśńaŋka „vežimo dalis“, manić „galvoti“, otava „atolas“, pałuba „čigonų vežimo stoginė“, pasuki „pasukos“, pęrok „mielinis pyragas“, pipka „pypkė“, pleva „plėvė“, plita „1. lenta, 2. plokščias akmuo, 3. orkaitė", polẹć „griežinėlis nugarinės“, pọvẹtka „pašiūrė“, prycupnọńć „patogiai įsitaisyti“, pyla „ančių medžioklė“, rysa „risčia“, śabẹr „bičiulis“, śulić „įtikinti“, śorbać „smarkiai gerti“, śpęrka „nugarinė“, trẹjlovać „nusišnekėti“, uśpẹć „suspėti“, zagovẹć „baigti pasninką“. Sudėtinga nustatyti tikslų kai kurių išvardintų žodžių santykį su lietuvių kalba. Taip pat išskirtini kitos kilmės žodžiai – germanizmai, Galicijos regiono.Reikšminiai žodžiai: Baltizmai; Dialektologija; Kalbotyra; Knišinas; Knyšynas; Lingvistika; Paliesė; Polesė; Baltisms; Dialectology; Knyszyn; Linguistics; Podlassia.
ENThe paper analyses the impact of the Lithuanian language in the “Dictionary of the Knyszyn Dialect” by Czesław Kudzinowski. The dictionary covers the north-western edge of Poland where a variety of influences of neighbouring languages is observed. The analysis involves words which are considered to be of Lithuanian origin by researchers (including the author of the dictionary): bitọn [container for milk], blẹć [cry, scream], xrọmstka [cartilage], ʒygać [jump], ʒigąfka [skipping-rope], mẹrgać [gleam, glisten], pẹrescyć, wypẹrescyć [strike, trim], rupec [to be of concern]. Among them the author distinguishes words that are not affected by the Lithuanian language: blata [brick, stove], bołbọt [gibber], buń, buńa, buńka [kettle], cmut [miraculous], draŋka [splinter], gamoła [fool], gimzava [swarm], gunt [chip], gramozda [kind of mushroom], gruźọł [knot], hurba [pile, heap], karvasy [hair falling on the neck], klẹc [boxroom, storeroom], kuca [Christmas dish made from poppy seeds and honey], kudektac [cluck], lalka [doll], luśńa, luśńaŋka [part of the cart], manić [think], otava [aftermath], pałuba [shed of the gipsy cart], pasuki [buttermilk], pęrok [yeasty pie], pipka [pipe], pleva [membrane], plita [1. plank, 2. flat stone, 3. oven], polẹć [slice of tenderloin], pọvẹtka [shed], prycupnọńć [snuggle], pyla [duck hunting], rysa [at a trot], śabẹr [comrade], śulić [persuade], śorbać [drink heavily], śpęrka [tenderloin], trẹjlovać [blunder out], uśpẹć [make it in time], zagovẹć [break one’s fast]. It is difficult to establish the specific relationship of some listed words with the Lithuanian language. Germanisms or words originating from the region of Galicia are also pointed out.