Szlachta laudańska i jej polszczyzna dawniej i dziś

LTStraipsnio analizės objektas – Liaudės upės regionas Lietuvoje, kuris iki antrojo pasaulinio karo buvo apgyvendintas lenkų tautybės bajorijos. Tankios bajorijos bendruomenės buvo išsidėsčiusios teritorijoje tarp Pociūnėlių, Vadaktų ir Krekenavos. Nepaisant socialinės dezintegracijos procesų Liaudės upės apylinkės vis dar išlieka įvairių regioninių lenkų bajorijos naudotos kalbos variantų tyrimų lauku visiems mokslininkams, kurie domisi etninėmis-istorinėmis kalbamojo laikotarpio aplinkybėmis. Regiono ypatumai ir jo aprašymai yra išlikę įvairiuose šaltiniuose, archyviniuose dokumentuose, istorinėse Liaudės bajorijos kilmės teorijose, taip pat vardažodinių tyrimų medžiagoje. Konkrečios socialinės grupės kalbos tyrimai yra susiję su platesne bajorijos kultūrinės aplinkos tema, kurios įtaka stebima šiaurės rytų pasienio pakraščio bajorijos atstovų pasaulėvaizdyje ir kasdieniniame gyvenime. To meto bajorijos kultūros aprašymas yra pirmasis žingsnis siekiant suprasti socialinį Liaudės regiono išskirtinumą, čia gyvavusius stereotipus, regiono atstovų elgesio manieras ir kalbinius pasirinkimus. Straipsnyje atlikto tyrimo pagrindu tapo Liaudės regiono lauko tyrimų, vykusių 1999 metais, medžiaga. Tyrimo metodas – sociologijoje ir etnologijoje naudojamas biografinis interviu. Iš viso audio įrašų forma surinkta 21 skirtingų pašnekovų kalbiniai liudijimai. Tyrimo medžiagą taip pat papildo rašytiniai šaltiniai – memuarai, laiškai, folklorinė medžiaga, respondentų asmeninių giminės archyvų kolekcijos.Reikšminiai žodžiai: Dabartis; Istorija; Lenkų kalba; Lenkų kalba Lietuvoje; Liauda; Smulki šlėkta; Socialinė grupė; Šlėkta; History; Lithuanian region of the Lauda/Liaudė river; Polish; Presence; Social group; The Polish language in Lithuania; Yeomanry.

ENThe subject of the research is the Lithuanian region on the Lauda/Liaudė river that was inhabited before the Second World War mostly by the members of the yeomanry with Polish national identity. The densest yeomanry communities were situated in the area between Pacunele/Pociūnėliai, Wodokty/Vadaktai and Krakinów/ Krekenava. In spite of social disintegration processes, Lauda/Liaudė still remains a sort of laboratory" for the researchers who are interested in ethnic-historical issues and who describe regional variants of the Polish language used by the yeomanry. The specific features of the region are documented by various sources, archival materials, historical theories concerning the origin of the Lauda/Liaudė yeomanry, as well as by the onomastic data. The research on language of the social group is connected with the wider topic of the yeomanry* cultural heritage which is preserved in the mentality and everyday life of the North-eastern Borderland yeomanry descendants. The description of the yeomanry' culture in its contemporary functioning is the key to achieve the understanding of the social distinction of the Lauda/Liaudė region, stereotypes that prevail there, ways of behaviour and linguistic choices of its inhabitants. The field research that was made in the Lauda/Liaudė region in 1999 y. has become the basis for the description, in which we broadly use the method of the biographical interview that was applied earlier in sociology and ethnology. We collected oral testimonies from 21 informants in the form of records. We also use written sources such as memoirs, letters, folklore collections and informants' own works, i.e. the materials that we managed to find in the family archives of the Lauda/Liaudė yeomanry descendants. [From the publication]