LTRecenzuojamoje knygoje „Iš XIX a. smulkiosios Kauno bajorų socialinio dialekto studijų (pagal Antano Juškos žodynus)“, nagrinėjama Kauno regiono (tarp Nemuno, Neries ir Nevėžio) lenkų (lenkakalbių) bajorų socialinis dialektas. Jau iš kitų šios autorės tyrimų paaiškėjo, kad regione funkcionavo trys lenkų kalbos dialektų atmainos: bendrinė kalba, sulenkėjusių lietuvių valstiečių kalba ir užusienių (t.y. už gatvinių kaimų išsikėlusių sodybų) bei bajorkaimių „šlėktos“ kalba. Būtent pastarosios analizei ir skirta aptariamoji knyga. Tyrimo privalumas yra tai, kad autorė pristato istorinį bei socialinį kontekstą, naudojasi lietuvių mokslininkų darbais, plačia lenkų istoriografija, kalbotyros, literatūros istorijos, etnologijos, sociologijos sričių mokslo darbais. Tyrimo objektas yra vietos bajoro lietuvio kunigo Antano Juškos leksikografinis palikimas – trys žodynai, atspindintys lietuvių ir žemaičių bei rusų kalbų įtaką vadinamajam „šlėktos“ dialektui. Autorė pabandė pateikti sintetinę analizuojamojo objekto charakteristiką. Daroma išvada, kad vietos lenkų kalba, nors teritoriniu atžvilgiu gana specifiška, nėra paprastas lenkų ir lietuvių kalbų lydinys, o lenkų kalbos sistemos užkonservuotas išorinis poveikis. Recenzijoje referuojamas visų knygos skyrių turinys, tyrimo metodika, išvados. Darbas vertinamas kaip tarpdisciplininis (istorinis ir kalbotyrinis), labai reikšmingas lenkų kalbos ir bajorų luomo istorijos buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tyrimams. Recenzijos pabaigoje išvardijami svarbesnieji kitų autorių darbai apie Kauno ir Vilniaus lenkų kalbos dialektą.Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; Antanas Juška; Kašubai; Leksikografija; Lenkų kalba; Rašyba; Regioninė lenkų kalba Kauno apylinkėse; Sociolektas; Tartis; 19 amžius; Šlėkta; Žodynas; 19 century; Antanas Juška; Dictionary; Gentry; Kashubian; Lexicography; Polish; Pronouncation; Region Polish language in Kaunas environment; Sociolect; Spelling; 19th century.
ENThe reviewer investigates the sociolect of Polish (Polish-speaking) noblemen of Kaunas Region (between the Rivers Nemunas, Neris and Nevėžis) from the book “Iš XIX a. smulkiosios Kauno bajorų socialinio dialekto studijų (pagal Antano Juškos žodynus)” [From the 19th C. Studies of the Social Dialect of Kaunas Noblemen (According to Antanas Juška’s Dictionaries)]. The previous studies of this author established that three variants of Polish dialects functioned in the region: the standard language, the language of Polonised Lithuanian peasants, and the szlachta language of užusieniai, i.e. steadings beyond street villages, and okolica. The reviewed book focuses on the analysis of the latter. The advantage of the study is that the author presents the historical and social context, refers to the works of Lithuanian researchers, wide Polish historiography and the scientific works on linguistics, literary history, ethnology, and sociology. The object is the lexicographical heritage of Lithuanian priest Antanas Juška, i.e. three dictionaries reflecting the influence of Lithuanian, Samogitian and Russian languages on the so-called szlachta dialect. The author concludes that the language of local Poles, though rather specific from the territorial aspect, is not a simple fusion of Polish and Lithuanian languages, but rather an external impact preserved by the Polish language system. The review discusses the content of all chapters, research methodology and conclusions. The study is considered to be interdisciplinary (historical and linguistic) and very significant for the research of the Polish language and the history of the szlachta class in the Grand Duchy of Lithuania. The review finishes with the list of major other authors’ works on Polish dialects in Kaunas and Vilnius.