LTKnygoje sistemiškai pateikiama spaudos kirilica Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės po Liublino unijos teritorijoje (apie 1522-1800 m.) istorija. Knygos tikslas – išryškinti knygos kirilica ypatybes ir vaidmenį lenkų bei kitų slavų tautų kultūrai. Pirmoje knygos dalyje spaustuvių veikla pateikiama chronologiškai to meto ekonominių-politinių bei kultūrinių sąlygų fone. Duomenys apie spaustuvių savininkus, išteklius, produkciją ir jos repertuarą pateikiami remiantis naujausiais skelbtais duomenimis bei asmeniniu Lenkijos bei užsienio bibliotekų rinkinių tyrimu (de visu 174 leidinių 336 egz.). Pirmą kartą skelbiami archyviniai dokumentai, susiję su Supraslio ir Vilniaus bazilijonų spaustuvių veikla. Antroje dalyje analizuojamas knygų turinys ir tipologija. Trečiojoje – pateikiamas spaudinių meninis apipavidalinimas. Tarp 53 knygų iliustracijų keturios skelbiamos pirmą kartą. Knygas kirilica bažnytine slavų ir rusų kalbomis spausdino 19 spaustuvių 11 LDK vietovių. Iki dabar yra žinomi 379 pavadinimai. Knygos skiriamos pravoslavų, sentikių, unitų ir katalikų bendruomenėms ne tik LDK teritorijoje, bet ir Maskvos bei kt. pietinėse slavų šalyse. Vyravo religinio turinio knygos, tačiau buvo spausdinami ir filosofiniai, moraliniai traktatai, šventųjų gyvenimai, pamokslai bei poleminė literatūra. Svarbią vietą užėmė mokyklų vadovėliai: gramatikos, elementoriai, žodynai. Išimtinis dėmesys skiriamas "Lietuvos statuto" leidimui. Vyrauja Bizantijos stiliaus ornamentika.Reikšminiai žodžiai: Knygos; Knygų leidyba; Knygų spaustuvės; Kultūros istorija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Ortodoksų bažnyčia; Romos katalikai; Spauda kirilica; Spaudiniai kirilika; Stačiatikiai; Unitai; Book production; Books; Cultural history; Cyrillic print; Cyrillic printing; Orthodox Church; Printing-houses; Roman Catholics; The Grand Duchy of Lithuania; The Orthodox; The Uniates; The Union of Lublin.
ENThe book systemically presents the history of press in the Cyrillic alphabet in the territory of the Grand Duchy of Lithuania after the Union of Lublin (about 1522–1800). The aim of the book is to emphasise peculiarities of the book printed in the Cyrillic alphabet and its role in the culture of Poles and other Slavic nations. In the first part, the activities of printing houses are presented chronologically on the background of the then economic-political and cultural situation. Data about owners, resources, production of printing houses are presented based on the presented data and the research of personal collections of Polish and foreign libraries. Archive data related to activities of printings houses of Supraśl and Vilnius Basilian monks are presented. The second part analyses the content and typology of the books. The third part presents the artistic typography of the publications. 4 illustrations from 53 book illustrations are published for the first time. 19 printing houses in 11 locations in the Grand Duchy of Lithuania printed books in the Cyrillic alphabet in the Church Slavic and Russian languages. 379 names are known to the present day. The books are dedicated to Orthodox, Old Believers’ and Catholic communities not only in the territory of the Grand Duchy of Lithuania, but also in southern parts of Slavic countries. Religious books prevailed, yet philosophical, moral tractates, lives of saints and polemic literature were also published. School text books occupied an important place: grammars, vocabularies. Exceptional attention is paid to the publication of the “Statue of Lithuania”.