Czy polszczyzna północnokresowa ma szanse przetrwania? W świetle koncepcji dyglosji i żywotności etnolingwistycznej "Ethnolinguistic Vitality"

LTStraipsnyje nagrinėjama lenkų kalbos tarmės padėtis Šiaurės Lenkijos pakraščiuose. Pagrindinis dėmesys skiriamas dviem sąvokoms: diglosijai ir etnolingvistiniam gyvybingumui. Šios sąvokos dažnai naudojamos sociolingvistikos darbuose, ypač analizuojant tautinių mažumų padėtį. Bandymas atsakyti į straipsnio antraštės klausimą remiasi funkcinio kalbų pasiskirstymo slavų ir baltų kalbų vartojimo paribiuose prieš karą ir po jo pokyčių analize. Kalbos gyvybingumą labiausiai palaiko trys faktoriai: kalbos prestižas, kalbos vartotojų skaičius ir kalbos vartojimas valstybės institucijose. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Diglosija; Etnolingvistika; Etnolingvistinis gyvybingumas; Kalbos prestižas; Kultūros politika; Lenkų kalba; Regiolektas; Tarmės; Cultural politics; Dialect; Diglossia; Ethnolinguistics; Ethnolingvistic vitality; Language prestige; Multilingualism; Polish language; Regional languag; The Polish language.

ENThe article presents the situation in which the Polish-type language in Northern Kresy functions with regard to two complementary concepts: diglossy and ethnolinguistic vitality. These concepts are often employed in sociolinguistic works, especially in describing the situation of national minority groups. The attempt to answer the question in the title was made on a basis of the analysis of changes in the functional distribution of the languages along the Slavonic and Baltic boundary line from before the War until now; and three factors: the prestige of a language, number of language users and the institutionalised means of support of a language. [text from author]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Kalbotyra / Linguistics