LTAktualu tirti lenkų mokslininkų, rašytojų ir žurnalistų indėlį į lietuvių kalbos ir folkloro tyrimus XIX–XX amžiais. Straipsnyje pasirinkti tie lenkų vyrai ir moterys, kurie domėjosi lietuvių etnografija, folkloru ir kalba. Tyrimo dėmesys koncentruojamas į asmenybes, kurios, nepaisant skirtingų galimybių, išsilavinimo, gyvenimiškos patirties ir politinių simpatijų, buvo apimtos aistros pažinti ir skleisti Lietuvos istoriją ir kultūrines tradicijas, kalbą ir folkloro turtus. Nors pristatomų autorių motyvacijos kiekvienu atveju galėjo būti skirtingos, tačiau juos vienijo bendri humanistiniai įsitikinimai. Straipsnyje aptariamos keturių labai svarbių lenkų autorių lituanistinė veikla. Tai Jano Czeczoto, poeto ir senosios Lietuvos istorijų pasakotojo, lietuvių nacionalinių tradicijų žinovo; Jano Karlowicziaus, mokslinių Lietuvos etnografijos tyrimų pradininko, žymaus lietuvių folkloro tyrinėtojo; Jano Baudoin de Courtenay, lietuvių draugo, nacionalinio ir kultūrinio lietuvių identiteto stiprintojo; Mieczyslawo Dowojna-Sylwestrowicziaus, kontraversiško politiko, nacionalistinio aktyvisto, tuo pat metu garsaus žemaičių folkloro rinkėjo ir lietuvių mitologijos eksperto. Nors minėtų Lietuvos rėmėjų ir jų gerbėjų veikla ir darbai negalėjo pagerinti santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos XIX ir XX amžiais, vis dėlto jie reikšmingai prisidėjo prie etnografinių regiono studijų. Aptarti autoriai išlaikė tvirtas pozicijas tiek Lietuvos mokslo istorijoje, tiek dėkingos tautos atmintyje. Tai yra labai svarbu šiandien, kai atnaujinamas dialogas ir kultūrinis bendravimas tarp dviejų tautų.Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; Etnografija; Janas Boduenas de Kurtenė; Janas Karlovičius; Janas Čečiotas; Kultūros istorija, etnografija, tautosaka; Tautosaka; Mečislovas Davainis-Silvestraitis; 19 century; Ethnography; Folklore; History of culture; Jan Baudouin de Courtenay; Jan Czeczot; Jan Karlowicz; Lithuanian folklore; Mieczyslaw Dowojna-Sylwestrowicz; The Lithuanian Language.
ENThere is a definite requirement to research the contribution of the Polish scientists, writers and journalists to the research and studies of the Lithuanian language and folklore of the 19th–20th c. The article focuses on those Polish men and women, who expressed their interest in Lithuanian ethnography, folklore and language as well as on the personalities who, regardless of their particular positions, their education, life experience and political preferences were overwhelmed by passion to know and propagate the Lithuanian history and cultural traditions, its language and richness of its folklore. The work discusses the initiatives, achievements and publications of four authors: J. Czeczot, a poet and story-teller of the ancient Lithuania and a connoisseur of the Lithuanian national tradition; J. Karłowicz, the founder of the scholar ethnographic research in Lithuania, whose contributions to the knowledge on the Lithuanian folklore were substantial, and whose support of the Lithuanian national movement was strong; J. Baudouin de Courtenay, a friend to all Lithuanians, supporter of national and cultural identity; M. Dowojna - Sylwestrowicz, a controversial political and nationalistic activist, at the same an expert in the Lithuanian mythology. Although the lives and work of the above presented supporters of Lithuania and her fans failed to improve the relations between Poland and Lithuania in 19th and 20th centuries, it contributes to the then-developing ethnographic studies of the area. The authors retained the positions in both the Lithuanian history of science and also in the grateful memory of the nation, which is even more important in view of today’s renewal of the dialogue and intercultural communication between our two nations.