Der 'Führerbrief' des Pfarrers Dr. Wilhelm Gaigalat : eine Ergänzung des Psychogramms
LTAutorius papildo savo ankstesniame darbe pradėtą Viliaus Gaigalaičio psichologinį portretą (psichogramą), remdamasis Berlyne rasta archyvine medžiaga. Aptariama V. Gaigalaičio kova už Vokietijos pilietybę. Nagrinėjami V. Gaigalaičio nesutarimai su Vokietijos valdžia. Pažymima, kad V. Gaigalaičiui ir jo žmonai buvo nesuteikta Vokietijos pilietybė remiantis tuo, kad V.Gaigalaitis 1919 -1920 metais agitavo prieš Vokietiją, pasisakė už Klaipėdos krašto atskyrimą nuo Vokietijos ir jo įtraukimą į Lietuvos sudėtį. Atkreipiamas dėmesys ir į asmeninius V. Gaigalaičio sumetimus, siekiant Vokietijos pilietybės – tai noras gauti dvasininko pensiją. Kadangi ir pensija jam buvo nepaskirta, o jis pats buvo gestapo priežiūroje, ilga ir bevaisė kova su vokiečių institucijomis V. Gaigalaitį išsekino psichologiškai, todėl 1942 metais jis ryžosi parašyti laišką „Vokiečių tautos vadui“ A. Hitleriui. Didžioji darbo dalis skirta V. Gaigalaičio laiško A. Hitleriui analizei. Pateikiama laiško faksimilė, atliekama jo tekstologinė ir turinio analizė. Konstatuojama, kad tarp V. Gaigalaičio gyvenimo pabaigos ir Lietuvos likimo yra paralelinis ryšys: V. Gaigalaitis baigė gyvenimą neturėdamas pilietybės, Lietuva – prarado nepriklausomybę, tapdama SSSR ir Vokietijos žaisliniu kamuoliu, kurį šios šalys svaidė viena kitai. Pastebima, kad Vokietijoje ir Lietuvoje V. Gaigalaičio veikla vertinama skirtingai – Lietuvoje jis garbinamas, o Vokietijoje dėl tų dalykų, už kuriuos jis Lietuvoje garbinamas, yra smerkiamas.Reikšminiai žodžiai: Gaigalaitis, Vilius; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvių - vokiečių santykiai; Psichograma; Rytų Prūsija [East Prussia]; Tautiniai santykiai; V. Gaigalaitis; Visuomenės veikėjai; Vokietija (Germany); East Prussia; Ethnic relations; Gaigalaitis, Vilius; Gaigalat, Wilhelm; Germany; Klaipėda Region; Klaipėda district; Lithuanian - German relations; Memel Territory; Psychogram; Public figures; V.Gaigalaitis.
ENThe author supplements the psychological portrait (psychogram) of Vilius Gaigalaitis, which he started in his previous work, based on the archival material found in Berlin. He discusses Gaigalaitis’ fight for German citizenship and examines his conflicts with German authorities. The author notes that Gaigalaitis and his wife were not granted German citizenship, based on the argument that Gaigalaitis agitated against Germany in 1919–1920, spoke for the separation of Klaipėda Region from Germany and its incorporation in the territory of Lithuania. Personal interests of Gaigalaitis are also noted – he wanted to be awarded a clergyman’s pension. Since he was not awarded a pension and was under Gestapo’s supervision, this long and fruitless battle with German institutions psychologically exhausted Gaigalaitis; therefore, in 1942 he decided to write a letter to Adolf Hitler, the “leader of the German nation”. The paper largely focuses on the analysis of Gaigalaitis’ letter to Hitler. The letter facsimile is presented and its textological and content analysis is carried out. The author states that there is a parallel connection between the end of Gaigalaitis’ life and Lithuania’s fate: Gaigalaitis ended his life without citizenship, meanwhile Lithuania lost independence and became the game ball thrown by the USSR and Germany at each other. Gaigalaitis’ activities are evaluated differently in Germany and Lithuania – he is praised in Lithuania but condemned for the same things in Germany.
