Quellen zur Alltagsgeschichte in Preußisch-Litauen. [Teil 1], 18.-20. Jahrhundert

• Žurnalo archyvas: straipsnio tekstas

LTValstybinė organizacija – valstybė, dvarininkai (junkeriai) ir bažnyčia – vietos gyventojams (žemdirbiams ir žvejams) abejose Nemuno pusėse buvo primesta jėga. Nepaisant to, jie kaip įmanydami laikėsi tradicinio gyvenimo normų (paprotinė teisė, papročiai, prietarai, tikėjimai), kurios kasdienybę darė daugiau mažiau pakenčiama. Kalbant apie valdžią, kurią reprezentuoja karalius ir biurokratinis aparatas, turimi šaltiniai daugiausia atspindi bendrosios politikos, policijos ir mokesčių sferas. XVIII a. kolonizacijos, kuri pripažįstama kaip politiškai ir ekonomiškai kraštui naudinga, laikotarpis susijęs su naujakurių įsikūrimo sąlygų, suteiktų privilegijų, savivaldos apibūdinimu. Be to, itin aktualūs tautinių santykių reguliavimo aspektai, nes šalia naujakurių, vokiečių ir lietuvių Rytų Prūsijoje dar būta žydų ir lenkų. Kraštui būdinga nuolatinė kalbų, skirtingų materialinės ir dvasinės kultūros tipų sąveika, kas jam suteikė daugiakultūrinį pobūdį. Valstiečių padėtis, per šimtmečius jiems darantis vis labiau priklausomiems nuo dvarininkų, XVIII a. apibūdintina kaip labai liūdna. Bažnyčia savo ruožtu veikė kaip valdžios institucijų reikalavimų ir gyventojų poreikių tarpininkas. Studijoje aptarta daugelis kasdienio gyvenimo temų: ekonomika ir socialinis gyvenimas XVIII-XIX amžiais, gyvenimo būdo ir lygio charakteristikos, Gumbinės raida po kolonizacijos, maro Prūsijoje istorija, Dridricho Vilhelmo I reformos, kolonistų teisės, pareigos, kilmė, pilietybė, gyventojus kankinusios ligos, epidemijos, būsto sąlygos, Rytprūsių kalbinės dilemos, dvikalbystės situacija etc.Reikšminiai žodžiai: 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; Gyventojai; Istorija; Kasdienybės istorija; Kolonizacija; Kultūra; Prūsijos lietuviai; Prūsų Lietuva; Religija; XVIII a. Rytų Prūsija; Šaltiniai; 18th - 20th centuries; Colonization; Culture; East-Prussia at the 18th sentury; History; History of everyday life; Lithuanian in Prussia; Population; Prussian Lithuania; Religion; Sources.

ENThe state organisation – the state, squires (junkers) and the church – was enforced upon the locals (farmers and fishermen) on both sides of the River Nemunas. Despite this, they kept to the traditional norms of living to the highest possible extent (unwritten law, customs, superstitions, beliefs), which made their daily routine more or less bearable. Concerning the authorities represented by the king and the bureaucratic apparatus, available sources mainly reflect the spheres of general politics, police and taxes. The 18th c. colonisation period, which is admitted to be useful to the country both politically and economically, is related to the description of the conditions of settlement, granted privileges and self-government. Moreover, the aspects of regulation of national relations are particularly relevant due to the fact that Jews and Poles lived together with the settlers, Germans and Lithuanians, in Eastern Prussia. The region could be characterised by constant interaction of languages, different material and spiritual culture types, which made it multi-cultural. The situation of peasants, as they became increasingly dependent on the squires through ages, was very deplorable in the 18th c. The church in turn acted as an intermediary between the requirements of public authorities and residents’ needs. The study discusses many issues of daily life: economy and social life in the 18th–19th c., the characteristics of lifestyle and standard of living, Gumbinnen development after colonisation, history of plague in Prussia, the reforms of Frederick William I, colonists’ rights, duties, origin, nationality, illnesses and epidemics, housing conditions, the linguistic dilemmas of Eastern Prussia, the situation of bilingualism, etc.