Measuring systemic performance of the Lithuanian government
LTStraipsnyje siekiama įvertinti viešosios valdžios sisteminės veiklos dinamiką Lietuvoje ir atlikti lyginamąją analizę pasitelkus kitų valstybių pavyzdžius. Pristatomas tyrimas remiasi nesudėtingu loginiu modeliu, kuris sieja valdžiosįdėtas pastangas su realiai pasiektais rezultatais. Tyrimo rezultatai liudija, kad Lietuvos valdymo kokybė yra vidutiniška ir netgi žema, jei Lietuvą lygintume su Europos Sąjungos vidurkiu ar tokiomis šalinis kaip Estija arba Airija. Tokia situacija susiklostė nepaisant fakto, kad viešojo valdymo sektoriaus kaštai Lietuvoje yra palyginti aukšti, o valstybės tarnautojų skaičius mūsų šalyje faktiškai nesiskiria nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pastaruoju metu kai kurie valstybės valdymo kokybės indikatoriai pagerėjo, tačiau palyginti su bendromis valdymo išlaidomis nuo 2004 m., stebimas pagerėjimas nėra pakankamas. Atsižvelgdama į tokias tendencijas, valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio savo veiklos efektyvumo ir našumo didinimui. Tai ypatingai opi problema švietimo politikos sektoriuje, kuriame egzistuoja akivaizdi disproporcija tarp išlaidų, aukšto darbuotojų skaičiaus ir palyginti prastų edukacinės sistemos veiklos rezultatų. Tyrime matuojant sisteminę valdžios veiklą remtasi gausiais duomenimis iš tarptautinių, europinių ir nacionalinių informacijos bei stebėsenos šaltinių, taip pat nagrinėjama tema atliktų akademinių studijų duomenimis bei įžvalgomis.Reikšminiai žodžiai: Efektyvumas; Valdžios institucijos; Veiklos rodikliai; Veiksmingumas; Viešas administravimas; Viešosios paslaugos; Vyriausybės veikla; Effectiveness; Efficiency; Govermnaental institutions; Governmental performance; Performance indicators; Public administration; Public serveses.
ENThis paper seeks assessing the dynamics of Lithuania's governmental performance and comparing it to other countries. It draws on a simple logical model, linking the inputs of the government to its outputs and outcomes. It was found that performance of the Lithuanian government is average and even poor, if compared with the EU average or such countries as Estonia and Ireland. This is despite the fact the public mode of production is rather expensive in Lithuania and the number of public employees is similar to the EU average. A few performance indicators have recently improved in Lithuania, but not as much as overall government expenditure since 2004. Therefore, the Lithuanian Government should accord higher attention to efficiency and effectiveness of its performance. This is especially relevant in the sector of education, where there is a clear mismatch between a significant share of expenditure, a high number of employees and rather poor educational outcomes. [From the publication]
- Pokomunistinės valstybės raida Europos Sąjungoje : užtikrinta ateitis ar spąstai? / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2009, Nr. 3 (55), p. 127-152.
- Post-communist public administration in Lithuania / Saulius Pivoras. Public administration in post-communist countries: former Soviet Union, Central and Eastern Europe, and Mongolia / edited by Saltanat Liebert, Stephen E. Condrey, and Dmitry Goncharov. Boca Raton: CRC Press, 2013. P. 135-160.
- Public management reforms: Lithuania / Vitalis Nakrošis. Public management reforms in Central and Eastern Europe / edited by Geert Bouckaert. Bratislava: NISPAcee Press, 2008. P. 225-239.
