Changing nature of partisanship in a post-communist society : comparing "old" and "new" parties in Lithuania

LTŠiame straipsnyje analizuojamos partinės paramos kaitos Lietuvoje priežastys ir prigimtis. Pokomunistinių demokratijų tyrinėtojai teigia, kad partinės sistemos pokomunistinėse valstybėse buvo sukurtos „iš viršaus“, todėl stokoja socialinių ištakų ir įsitvirtinimo visuomenėje. Pokomunistinėse valstybėse narystė politinėse partijose nėra populiari, o ryšiai tarp partijų ir rinkėjų silpni. Tačiau Lietuvos atvejis liudija, kad senosioms partijoms, susikūrusioms partinės sistemos formavimosi aušroje, netrūko nei lojalių rėmėjų, nei narių. Tuo tarpu vėliau atsiradusios, naujosios politinės partijos atramos Lietuvos visuomenėje neturi. Skirtumas tarp senųjų ir naujųjų Lietuvos politinių partijų tampa akivaizdus analizuojant priežastis, dėl kurių tampama partijos nariu, bei motyvus, skatinančius likti aktyviu partijos rėmėju. Senųjų politinių partijų narių motyvacija iš esmės remiasi atitinkama vertybine orientacija, emociniu įsitraukimu ir bendruomeniniu solidarumu, ir, priešingai, naujųjų partijų narius motyvuoja instrumentiniai interesai bei racionalus apsisprendimas. Stokodamos socialinių ir normatyvinių pagrindų, pastarosios politinės partijos nėra pajėgios išsaugoti savo rėmėjų lojalumą bei sukurti tvirtus ryšius su savo rinkėjais. Ieškodamos alternatyvų ir siekdamos konkurencinio pranašumo naujosios partijos sėkmingai išnaudoja Lietuvos gyventojų antipartinius sentimentus bei masinės komunikacijos priemonėmis grįstas rinkimų technologijas.Reikšminiai žodžiai: Besikeičiantis partijų palaikymo modelis; Elektoratas; Naujosios partijos; Partijų narystė, naujos partijos; Partinė sistema; Pokomunistinės demokratijos; Politinės partijos; Senosios partijos; Changing pattern of partisanship; Electorate; New parties; Old parties; Party membership; Party system; Political parties; Post-communist democracies.

ENThe article explores the nature and the causes of changing pattern of partisanship in Lithuania. Even though the students of post-communist democracies seem to suggest that party systems in post-communist societies have been formed from above and are lacking social roots, the case of Lithuania reveals that old parties, established at the beginning of the party system formation, had a great deal of loyal supporters and quite a few members. New parties, on the other hand, are floating above the society. The differences between the old and the new parties in Lithuania are mainly apparent when analysing the reasons of joining a party and motives for keeping up partisan involvement. While members of the old parties are mainly motivated by value orientations, emotional engagement and group solidarity, the membership of the new parties is based on instrumental motivation and rational decision. Lacking social and normative grounds, these parties are not able to attach their voters and to develop ties with their electorate. Instead they are successfully using anti-party sentiments of the population and mass media-based electoral technologies. [From the publication]