Lietuvos valstybės tarnautojų veiklos reguliavimas 1918-1940 metais

LTNepriklausomybę 1918 metais atkūrusi jauna Lietuvos valstybė susidūrė su daugeliu problemų, kurioms spręsti reikėjo politinės valios, ryžtingų, bet pamatuotų ir apsvarstytų sprendimų, o svarbiausia – tinkamo ir efektyvaus jų įgyvendinimo. Tam buvo būtina sukurti profesionalią ir efektyvią Lietuvos valstybės tarnybą. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos valstybės tarnautojų veiklos reguliavimą 1918-1940 metais, įvertinant įvykusius pokyčius. Teisinio reguliavimo raida pradedama nuo valstybės tarnautojų teisinės padėties apžvalgos Lietuvos Respublikos konstitucijose, vėliau pereinama prie atskirų klausimų aptarimo. Taip pat skiriama dėmesio to meto valstybės tarnybos koncepcijai ir valstybės tarnautojų statusui aptarti. Priimti teisės aktai leidžia įvertinti valstybės tarnautojų pareigų, teisių ir atsakomybės aspektus bei per du dešimtmečius įvykusius pokyčius. Tyrimas atskleidžia, jog tarpukario Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo ypatybė buvo senųjų iš Rusijos imperijos paveldėtų ir naujai sukurtų įstatymų koegzistavimas. Teisinis valstybės tarnautojų veiklos reguliavimas nebuvo nuoseklus. Sisteminis požiūris į administravimo sutvarkymą ima ryškėti tik ketvirtajame dešimtmetyje. Atskiri tarpukario Lietuvoje priimti įstatymai ir taisyklės reguliavo valstybės tarnautojų veiklą, bet vieno bendro įstatymo, apimančio įvairius valstybės tarnybos teisinius santykius, idėja, nors ir buvo įtvirtinta 1938 metų Konstitucijoje, nebuvo materializuota.Reikšminiai žodžiai: Valstybės tarnautojai, veiklos reguliavimas; Valstybės tarnyba, valstybės tarnautojas, valdininkas, pareigos, teisės, atsakomybė; Activity regulation; Civil servant; Lithuania; State service, civic servant, rights, duties, responsibility.

ENHaving recovered its independence in 1918, the young state of Lithuania faced many problems, which required political will, firm and well analysed solutions, and what is most important, effective and proper implementation thereof. This aim required the establishment of professional and affective civil service. The article aims to analyse legal regulation of civil servants’ activities in Lithuania in 1918–1940 and changes in these activities. The development of legal regulation starts from the review of the legal status of civil servants in the Constitution of the Republic of Lithuania, and then separate questions are discussed. A great deal of attention of is dedicated to the then concept of the state service and discussion of the status of civil servants. The adopted legal acts allow assessing aspects of civil servants’ duties, rights and responsibilities and changes, which took place over two decades. The research reveals that the peculiarity of legal regulation of the interwar Republic of Lithuania was the co-existence of old laws inherited from the Russian Empire and newly created laws. Legal regulation of civil servants was not coherent. Systemic approach to the management of administration became prominent only in the fourth decade. Separate laws and procedures adopted in interwar Lithuania regulated activities of civil servants, yet the idea of a common law covering various legal relations of civil service was not materialised, although it was embedded in the Constitution of 1938.

• Teisė / Law
• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History