Epo, lyrikos, dramos žanrų ir kitų klasifikacijos vienetų pavadinimai pirmuose lietuviškuose literatūros teorijos vadovėliuose

LTStraipsnyje nagrinėjama epo, lyrikos, dramos žanrų, žanrinių formų, rūšių pavadinimų, vartotų pirmuose lietuviškuose literatūros teorijos vadovėliuose (K. Bizausko, M. Gustaičio, J. Norkaus, S. Češūno ir J. Ambrazevičiaus), kilmė, sinonimija ir kai kurie vartosenos dalykai. Dauguma epo, lyrikos, dramos žanrų ir kitų klasifikacijos vienetų pavadinimų yra svetimos kilmės. Dvižodžių terminų šalutiniais dėmenimis svetimos kilmės žodžiai eina beveik pusantro karto dažniau nei lietuviški ir tik trižodžiai terminai su svetimos kilmės šalutiniais dėmenimis nusileidžia terminams, kurių šalutiniai dėmenys yra lietuviški žodžiai. Vyrauja du struktūriniai dvižodžių terminų tipai – terminai su priesagos -inis būdvardžiais ir terminai su daiktavardžio kilmininku. Per visus literatūros teorijos vadovėlių leidimus susidaro daugiau sinonimų eilučių nei jų yra tik viename leidinyje (dažniausios yra dvinarės). Palyginus sinonimų eilučių skaičių 1922 m. K. Bizausko vadovėlyje ir 1938 m. J. Ambrazevičiaus darbe, matyti, kad jų nemažėjo. Pirmieji lietuviški literatūros teorijos vadovėliai liudija kai kuriuos svarbius literatūrologijos terminijos dalykus, pavyzdžiui, epinės prozos žanrų pavadinimų vartosenos nevienodumus, sakmės vartojimą „pasakėčios“ reikšme, nestaigų perėjimą nuo apsakymo prie novelės, terminų liaudiška daina ir liaudies daina diferencijavimą, sunkų žodžio atsiminimai kelią į literatūros mokslo terminiją ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Terminologija; Literatūros mokslo terminija; Vienažodžiai ir daugiažodžiai terminai; Terminų sinonimija.

ENThis article analyses the origin, synonymy and some usage questions concerning the terms for epics, lyrics and drama genres, and genre forms and types used by K. Bizauskas, M. Gustaitis, J. Norkus, S. Češūnas and J. Ambrazevičius in the first theoretical handbooks of Lithuanian literature. Most of the names of units of classification of epics, lyrics and drama genres and other classifications are of foreign origin. Words of foreign origin that are two-word terms with a subsidiary component are about one and a half times as common as Lithuanian ones; and only three-word terms with a subsidiary component of foreign origin are less common than terms where the subsidiary component is a Lithuanian word. Two structural types dominate among the two-word terms: terms with adjectives with the suffix -inis and terms having a noun in the possessive case. Across all the editions of the handbooks of Lithuanian literary theory there are more varieties of synonyms than in just one edition (most often they are two-component terms). Comparing the numbers of synonyms in K. Bizauskas’ handbook of 1922 with those in J. Ambrazevičius’ handbook of 1938, it is apparent that the number of synonyms did not decrease. The first theoretical handbooks of Lithuanian literature bear witness to some important aspects of literary terminology, for example the lack of consistency in the use of terminology to name epic prose genres, the use of the word sakmė to mean the same as pasakėčia [‘fable, myth, legend’], the gradual shift from apsakymas to novelė [‘short story’], the development of a differentiation between the terms liaudiška daina and liaudies daina [‘folk song’], and the slow path to acceptance of the word atsiminimai [‘memories, memoirs] as a literary term.