LTSmaragdas – tai ne vėliau kaip XIV amžiaus antrojoje pusėje ar jo pabaigoje Kijevo Rusioje iš vestinių ir originalių didaktinių tekstų sudarytas nekalendorinis palyginti pastovios sudėties pamokymų rinkinys, neturintis graikiško prototipo. Rinkinys suformuotas kaip senųjų XI–XIV amžiaus šaltinių kompiliacija. Į jį įtraukti verstiniai (Bizantijos) ir originalūs (pietų ir rytų slavų) krikščioniškosios moralės temomis užrašyti didaktiniai tekstai, skirti individualiam skaitymui. Daugiau nei 140 Smaragdo rankraščių skyla į tris redakcijas. Pirmoji (seniausia) 92 skyrių redakcija buvo skirta pasauliečiams. Antroji (pagrindinė) 164 skyrių raštijos paminklo redakcija, susiformavo iš esmės redaguojant ir plečiant tekstą ne vėliau nei XV amžiaus viduryje, t. y. lauktos 1492 metų pasaulio pabaigos (7000 tūkstančiai metų nuo pasaulio sutvėrimo) išvakarėse. Straipsnyje analizuojama trečioji, pietvakarinė arba lietuviškoji, Smaragdo redakcija, sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje išplečiant antrąją redakciją iki 526 dalių. Straipsnio autorius įrodo, kad Mato Dešimtojo monografinio teksto organizavimo patirtis, įgyta perrašant biblinį rinkinį Vilniuje ir Supraslio vienuolyne 1502–1507 metais, buvo pasitelkta ir kūrybiškai panaudota sudarant trečiąją Smaragdo redakciją Supraslyje pirmajame XVI amžiaus ketvirtyje. Taigi Matas Dešimtasis arba jo mokinys galėjo būti trečiosios Smaragdo redakcijos sudarytojas.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė slavų kalba; Izmaragdas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Motiejus Dešimtasis; Supraslis; Trečioji Izmaragdo redakcija; Vilnius; Šventasis Raštas; Church Slavonic; Izmaragd; Matthew the Tenth; Suprasl; The Grand Duchy of Lithuania; The Great Duchy of Lithuania; The Holy Scripture; The third edition of Izmaragd; Vilnius.
ENThe author of the article argues that Matthew the Tenth, who copied the 1502-1507 Biblical Miscellany in Vilnius and Suprasi, might also be the author of the new monographic principle of textual organization. The principle was used in the traditional Old Church Slavonic book of Izmaragd during the compilation its third Lithuanian edition, which was produced in the Suprasi monastery in the first quarter of the sixteenth century. In both cases, essentially the same work was performed: the fragments / texts written by the same author were first extracted from different parts of miscellanies and then put together to produce monographic chapters. [From the publication]