Mokytojų profesinis stresas ir jo redukavimo prielaidos švietimo vadybos bei edukacinėmis priemonėmis : disertacija

LTStreso fenomenas yra multidisciplininio pobūdžio ir analizuojamas įvairių mokslų srityse, didesnį dėmesį sutelkiant į psichologinį ir medicininį aspektus. Nepaisant pozityvaus profesinio streso aspektų tyrinėjimų įdirbio, tenka konstatuoti, jog tyrimuose mažai akcentuojamas mokytojų profesinio streso švietimo vadybos ir edukacinių redukavimo priemonių taikymas. Disertacinio tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos pedagogų profesinio streso raišką (paplitimo ir stiprumo laipsnį), taip pat pagrįsti švietimo vadybos ir edukacines priemones, įgalinančias mažinti neigiamas profesinio streso pasekmes. Mokslinės informacijos surinkimo metodai buvo naudojami: a) standartizuota apklausa raštu; b) grupinis interviu; c) diskurso ir turinio analizė. Kaip duomenų apdorojimo metodai buvo naudojami aprašomoji ir daugiamatė statistika, diskurso ir turinio analizė. Atskirais atvejais informacijos šaltinių ir metodų derinimas padėjo patikslinti gautą mokslinę informaciją, giliau pagrįsti jos objektyvumą ir patikimumą. Pasak subjektyvaus mokytojų suvokimo, sąlyginai stipriausiai pasireiškiantys streso šaltiniai ir kontekstai yra sietini su makro lygmens veiksniais. Žemiausias pozicijas empiriškai sudarytame stresorių vertinimo reitinge užima intrapersonalinio ir individualaus lygmens veiksniai. Tarpinę ir/arba indiferentišką padėtį reitinge užima organizacinio lygmens veiksniai ir kontekstai, kurie užima arba žemas, arba vidutines pozicijas.

ENStress phenomenon has a multidisciplinary nature and is analysed in various fields of science with a greater focus on psychological and medical aspects. Despite the positive aspects of occupational stress researches, it can be concluded that few studies focus on the application of teachers’ occupational stress education management and educational measures of reduction. The aim of the dissertation study is to reveal the occupational stress expression of Lithuanian teachers (the degree of prevalence and severity), also to substantiate education management and educational tools that enable to reduce the negative consequences of occupational stress. The following scientific information collection methods were used: a) a standardized questionnaire survey, b) a group interviews; c) discourse and content analysis. Descriptive and multi-dimensional statistics, discourse and content analysis have been used as the data-processing methods. In individual cases, the harmonization of sources of information and approaches helped to specify the scientific information received and to further substantiate its objectivity and reliability. According to the teachers’ subjective perceptions, the relatively strongest stress sources and the contexts should be associated with the macro-level factors. The factors on intrapersonal and individual level are rated lowest on an empirical stressors evaluation scale. The interim and/or indifferent ranking pertains to organizational level factors and contexts that are ranked low or average.

• Aukštųjų mokyklų dėstytojų ir bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbe patiriamo streso įveikos stiliai / Olga Loikienė, Margarita Pileckaitė-Markovienė. Pedagogika. 2013, 109, p. 78-85.
• Kūno kultūros mokytojų darbinių stresorių ir sociodemografinių kintamųjų sąsajos / Andrius Stočkus, Eugenija Adaškevičienė. Sporto mokslas. 2012, Nr. 2 (68), p. 13-18.
• Kūno kultūros mokytojų profesinio perdegimo ypatumai / Andrius Stoškus. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 191-200.
• Kūno kultūros mokytojų profesinio perdegimo prevencija ir redukavimas: ugdomojo projekto rezultatai / Andrius Stočkus. Tiltai. 2014, Nr. 1 (66), p. 151-168.
• Mokytojų profesinio perdegimo ir profesinio pasitenkinimo sąveika / Genutė Gedvilienė, Rasa Didžiulienė. Pedagogika. 2020, 137, p. 66-82.
• Objektinės mokytojų teisės į sveiką ir saugią darbo aplinką ir subjektinių teisių užtikrinimo vertinimas / Gediminas Merkys, Algimantas Urmonas, Daiva Bubelienė. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (2), p. 575-594.
• Pedagogų streso socialinis konstravimas ir jo atspindžiai profesinėje spaudoje / Daiva Bubelienė, Gediminas Merkys. Acta paedagogica Vilnensia. 2012, t. 29, p. 100-110.
• Profesinio perdegimo įveika ir hobis: mokytojų apklausos duomenys / Gediminas Merkys, Daiva Bubelienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2013, t. 31, p. 110-125.
• Psichosocialinės darbo aplinkos tyrimas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose / Diana Jankovskaja, Jelena Stanislavovienė, Mindaugas Butikis. Visuomenės sveikata. 2019, Nr. 3 (86), p. 19-28.
• Streso kaip psichosocialinio rizikos veiksnio tyrimas Klaipėdos rajono ugdymo organizacijose / Erika Župerkienė, Irma Babičaitė. Regional formation and development studies. 2013, Nr. 1 (9), p. 166-179.
• Supervizija kaip pedagogų profesinio tobulėjimo galimybė / Laima Abromaitienė. Pedagogika. 2013, 112, p. 34-40.
• Ugdymo specialistų profesinėje veikloje patiriamų stresinių situacijų ypatybės / Daiva Alifanovienė, Asta Vaitkevičienė, Laura Vladykienė, Danutė Šarauskienė. Specialusis ugdymas. 2015, Nr. 2 (33), p. 175-188, 189-202.