Spaudos priežiūros ir kontrolės sistema tarpukario Lietuvoje
LTStraipsnyje siekiama išnagrinėti tarpukario Lietuvoje veikusią spaudos priežiūros ir kontrolės sistemą, kuri dažniausiai įvardijama cenzūros terminu. Cenzūros terminas tuo metu nebuvo vartotas teisiniuose aktuose, tačiau publikuotų ir archyvinių teisinių bei kitų dokumentų analizė leidžia teigti, kad spaudos priežiūros ir kontrolės sistemai 1918-1940 m. Lietuvoje tinka cenzūros terminas. Lietuvoje buvo išplėtota cenzūros institucinė infrastruktūra, apėmusi valstybinį ir vietinį lygmenis. Svarbiausias vaidmuo teko vidaus reikalų ministrui, kuris galėjo kontroliuoti bei prižiūrėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išleistas knygas. Vidaus reikalų ministrui buvo pavaldūs 20 apskričių (be Klaipėdos krašto) viršininkai. Pastariesiems spaustuvės, prieš išleisdamos spaudinį, privalėjo pristatyti nustatytą egzempliorių skaičių. Apskričių viršininkai taip pat turėjo teisę Lietuvoje pasirodžiusius spaudinius sulaikyti arba uždrausti juos platinti. 1919-1933 m. Lietuvoje egzistavo karo cenzūra, kurios veikla buvo susijusi su Krašto apsaugos ministerija. Jos veikimo mechanizmas iš dalies atsispindi 1919 m. Spaudos įstatyme ir yra išplėtotas specialiuose dokumentuose, reglamentavusiuose vietos ir užsienio spaudinių, kuriuos Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas siuntė Krašto apsaugos ministerijai, kontrolę ir priežiūrą. Paskutiniais Lietuvos nepriklausomybės metais spaudos priežiūrai ir kontrolei buvo įsteigtos naujos institucijos - Visuomeninio darbo vadyba bei Vidaus reikalų ministerijos padalinys - Spaudos ir draugijų skyrius.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė cenzūra; Karo cenzūra; Kontrolė, cenzūra, spauda, Lietuva; Spaudos priežiūros ir kontrolės sistema; Spaudos įstatymai; Tarpukario Lietuva; Valstybinė cenzūra; Church censorship; Control, cencorship, media, Lithuania; Lithuania in 1918-1940; Military censorship; Press Laws; State censorship; System of supervision and control of the press.
ENThe article seeks to analyse the system of press control and supervision in interwar Lithuania, which is usually referred to as censorship. At those times, the term of censorship was not used in legal acts, yet an analysis of published and archive legal documents and other documents allows claiming that this term is suitable to refer to the system of press control and supervision operating in Lithuania in 1918–1940. An institutional infrastructure of censorship was developed in Lithuania. It covered the state and local levels. The minister of the interior had the key role. He could control and supervise books published in Lithuania and abroad. Heads of 20 counties (except for the Region of Klaipėda) were subject to the minister of the interior. Prior to issuing a publication, printing houses had to supply a specified number of copies to the heads of the counties. The heads of the counties also had the right to ban the dissemination of certain publications in Lithuania. In 1919–1933, the tsar censorship existed in Lithuania. Its activities were related to the ministry of defence. Mechanisms of its operation are partially reflected in the Law on Press of 1919 and are specified in special documents regulating control and supervision of local and foreign publications, which the Department of Civil Defence of the Ministry of the Interior sent to the Ministry of Defence. During the last years of independence of Lithuania, new institutions for press control and supervision were established.
- Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919-1940 metais / Arida Riaubienė. Knygotyra. 2021, t. 77, p. 277-305.
- Užsienio spaudinių cenzūra Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais / Arida Riaubienė. Knygotyra. 2020, t. 75, p. 218-258.
