Užribio lietuviai - mūsų kultūros priešpilis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Užribio lietuviai - mūsų kultūros priešpilis
Alternative Title:
Lithuanians living abroad are the porch to our culture
In the Journal:
Gimtasai kraštas. 2008, [T.] 1, p. 95-99
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama užribio lietuvių padėtis. Maždaug 2000 m. pr. Kr. – V a. baltų kultūra užėmė beveik 900000 kv. km. plotą. Per 4 tūkstantmečius labiausiai mažėjo baltų plotai rytuose (po to pietuose). Dabartinės Baltarusijos plotas baltų gyventas iki VII-IX a. Mažosios Lietuvos lietuviai per 300 metų (nuo XVI iki XIX a. vidurio) labiausiai išugdė savo kultūrą, kuri turėjo lemiamą įtaką mūsų tautos raidai, bendrinės kalbos susiformavimui. Visas Seinų kraštas nuo Beržninko iki Vižainio rodo tapatumą ir bendrą kilmę su Didžiąja Lietuva. 1919 metais Suvalkų trikampį atskyrus nuo Lietuvos, buvę dvikalbiai lietuviai pietinėje Seinų krašto dalyje nutauto, o vienakalbiai tapo dvikalbiais. XX a. pirmojoje pusėje ypač dideli lietuvių plotai sunyko Breslaujos, Varanavo, Astravo rajonuose. Lietuvių kėlimasis į šiaurę ir rytus XIII-XVI a. lėtino šių žemių slavinimą. Šiaurėje lietuviai tada gyveno abipus Dauguvos. XVII a. rusams įsiveržus į Lietuvą, visa Breslaujos apskritis kalbėjo lietuviškai. Lietuviškai kalbančių buvo net gerokai į rytus, Polocko apskrityje. Lietuvių kalba šiaurės rytuose pastebimiau pradėjo nykti XVII a., žlungant Lietuvos valstybei. Vakaruose iki XVIII a. lietuvių gyventa Liepojos rajone tarp Rucavos, Nycos ir Bartos; čia senieji lietuvininkai yra trejopi: asimiliavęsi istorijos šaltinių tiksliau nepaliudytu laiku (Akroje, Ruobežniekuose); asimiliavęsi daugiausia XIX a. pab. – XX a. pr. (11 vietovių apie Kraslavą, 6 – Ciskodo apylinkėje; Jaunbornės, Laukesos ir kitose apylinkėse); išlaikę gimtąją kalbą iki šiol (Daugpilio, Uodegėnų ir kitose apylinkėse).Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltarusijos lietuviai; Etninės lietuvių žemės; Kalbos paveldas; Kultūrinis paveldas; Latvijos lietuviai; Lenkijos lietuviai; Užribio lietuviai; Balts; Cultural heritage; Language heritage; Lithuanians living abroad; The Lithuanians in Belarus; The Lithuanians in Latvia; The Lithuanians in Poland; The oldest Lithuanian ethnic lands.

ENWe can point out three borders of the Balts who lived 200 years ago between Moscow and Vilnius: the western (Breslauja, Smurgon, Lyda, Grodno), the central (Vitebsk, Orsha, Mogiliov, Gomel) and the eastern (Tver, Moscow, Tula, Kursk).Ethnic lands of the Balts in Lithuania Minor were denationalized and obliterated during the period of 800 years. The Lithuanians in Poland living in 1 per cent of the land of ethnic Lithuanians make approximately 0.01 per cent of Lithuanians, i.e. the part of Lithuanian nation in Poland is twice as big as that of the Poles in Lithuania also living in the land of ethnic Lithuanians. The Lithuanian language is now used in the churches of Riga, Liepaja, Jelgava, Akniste, Subate, Daugavpils, etc. The optional subject of the Lithuanian language is taken in Riga, Jurmala, Liepaja, Jelgava, Akniste, Daugavpils and Valmiera. During the last century the number of Lithuanians decreased officially from 55.000 to 2.000 (27 times) in the administered by Belarus part of the oldest Lithuanian ethnic lands. If the history of the nation and the state continues and if the matrix of the nation and state mostly beyond the border of the Republic of Lithuania remains, will depend on the fact if there are constructive and competent attempts of the state to preserve its long-lasting culture. [text from author]

ISSN:
2029-0101
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/25758
Updated:
2022-12-02 11:05:41
Metrics:
Views: 44    Downloads: 11
Export: