Lietuvos vargondirbystės meno istorija

LT2008 m. Lietuvos vargonų meno istorija atšventė solidų jubiliejų: lygiai prieš 600 metų, 1408 m. Marienburgo Kryžiuočių pilies iždininko knygoje įrašyta žinia šiandien laikoma seniausiu rašytiniu vargonų paminėjimu Lietuvos istorijoje. Per šį laikotarpį vargonai tobulėjo, keičiantis meniniams vėjams, kito ir jų išvaizda bei svarba bažnyčios ir visuomenės gyvenime. Susidėvėjusius instrumentus keitė nauji, kitus – pasiglemžė gaisrai, treti suniokoti karų metu. Tai tikriausiai vienintelis instrumentas, vienijantis skirtingų luomų, amžių, religinių pažiūrų žmones, tai vienas iš nedaugelio instrumentų, kurio garsams buvo leista sklisti po bažnyčių skliautais. Vargonai nuo seno formavo kaimo ir miesto gyventojų profesionaliosios muzikos meno skonį. Šių instrumentų mecenavimas bažnyčiose buvo daugelio didikų pasididžiavimo ir garbės reikalas. Šiuo metu Lietuvoje bažnyčiose visiškai ar fragmentais išliko apie 450–500 istorinių vargonų. Jų kultūrinė, meninė bei istorinė vertė labai skiriasi: dalis vargonų yra menkaverčiai, neturintys išliekamosios vertės, nes, laikui bėgant, buvo radikaliai perdaryti, dalis instrumentų yra vadinamojo pramoninio ar fabrikinio darbo – XX a. pirmos pusės kūriniai, tačiau dauguma – unikalūs ir vertingi. Didžioji vargonų dalis yra palyginti nesena – XIX–XX a. Kiek mažiau senųjų instrumentų išliko iš XVIII a., o iš XVII a. mus pasiekė tik pavienių vargonų fragmentai arba atskiros dalys. Daugelio išlikusių instrumentų būklė yra labai prasta, kai kurių – avarinė, ties sunykimo riba. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos vargondirbystės meno raidą.Reikšminiai žodžiai: Dailininkų migracija; Meno paveldas; Vargonai; Vargondirbystė; Vargondirbystė Lietuvoje; Vėlyvasis barokas; Heritage; Late Baroque; Migration of artists; Organ; Organ-making art; Organ-making in Lithuania.

ENIn 2008, Lithuania commemorated the 600th anniversary of organ making. The entry in the treasurer’s book of Marienburg crusaders’ castle on April 11, 1408 is considered to be the oldest written mention of the organ in the history of Lithuania. In the course of this period, organs improved with changes in artistic tendencies. Their appearance as well as their significance in the life of the church and society was also changing. Some old instruments were replaced with new ones, others were destroyed by fires or during wars. It is most probably the only instrument uniting people of various layers, ages, religious beliefs. It is one from few instruments, the sounds of which were allowed in the church. The organ since the old days has developed taste for professional music both of town and country people. It was the cause of honour and pride for many noblemen to be patrons of them in the churches. At present, there are about 450–500 instruments in Lithuanian churches. Their cultural, artistic and historical value differs very much: some of organs are not significant and have no conservation value, since, with time, they were radically transformed. Some of the instruments were industrially manufactured in the first half of the 20th c., however, the majority of them are unique and valuable. The major share of these organs is relatively new. They date back to the 19th–20th c. The number of instruments from the 18th c. is lower, and only few instruments or their fragments have left us from the 17th c. The condition of the majority of the preserved instruments is poor, some of them are on the edge of extinction. The aim of this article is to review the development of Lithuanian organ making.

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts