Lietuvos liaudies buities muziejus

LTStraipsnyje apžvelgiama Liaudies buities muziejaus įkūrimo genezė. Muziejaus po atviru dangumi kūrimo idėja kilo dar XIX amžiuje. Muziejus turėjo aprėpti platų istorinį kontekstą – valstybingumo praradimą, spaudos draudimą, Rusijos imperijos vykdomą priverstinę Lietuvos gyventojų asimiliaciją ir pasipriešinimą jai. Puiki proga atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos problemas buvo dalyvavimas Pasaulinėje parodoje Paryžiuje 1900 metais. Paryžiaus parodos organizatoriai, siekdami išvengti tarptautinių prieštarų, neleido parodoje tiesmukos politinės veiklos. Lietuviška etnografine ekspozicija buvo siekta parodyti buvusią didžią valstybę su turtinga praeitimi, kuri dabar svetimųjų engiama, negali net melstis iš gimtąja kalba išleistų maldaknygių. Dėmesį turėjo atkreipti ne kuklūs, neišvaizdūs „kišeninio formato“ leidiniai, o valstietiškas interjeras su gausiais eksponatais. Dalyvavimas parodoje ne tik padarė įspūdį prancūzams, bet turėjo didelę reikšmę patiems lietuviams – parodos organizavimas ir žinia Lietuvoje apie parodą skatino lietuvių vienybę, tautinį sąmoningumą, suvokimą, kad tik vieningu darbu ir pasiaukojimu galima išsaugoti savo tautinę kultūrą. Ši ekspozija davė pradžią Mažosios Lietuvos muziejui Tilžėje (1905 m.) ir Rytų Prūsijoje (Kaliningradas, 1912 m.), taip pat sumanymui tokį muziejų įkurti Vilniuje. Karas sutrukdė įgyvendinį šį sumanymą. Apie muziejaus sukūrimą buvo daug kalbama, rašoma, ginčijamasi dėl vietos. Buvo renkama medžiaga. Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas tik 1966 metais. Ilgainiui jis tapo viena stambiausių paveldosaugos objektų saugykla ir edukacijos centru Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Lietuvos istorija; Lietuvos kultūros istorija; Lietuvos liaudies buities muziejus; Cultural heritage; History of Lithuania; Lithuania; Lithuanian Culture history; Lithuanian Open Air Musieum; Open Air Folk Museum of Lithuania.

ENThe article describes the origin of the Lithuanian open air museum creation beginning with a wide historical survey after losing the statehood and drawing the attention to the forcible assimilation of the Lithuanians by the Russian empire and resistance to it. The struggle for the restoration of the statehood lead to the World exhibition in Paris in 1900 where the attention was directed to the press ban, and Europe reacted to it. In order to soften that political moment in the Lithuanian stand there was used an Ethnographic exposition that gave rise to the Lithuanian Museum in Lithuania Minor (in Tilsit in 1905) and Eastern Prussia (in Köningsberg in 1912) and also to the intention to establish such a museum in Vilnius. However, the war stopped the establishment of the museum in Lithuania Magnus and it was resumed after the war (that ended in the territory of Lithuania in 1923). In 1930 the museum was opened in Kaunas, and the establishment of the museum of nations of the Great Duchy of Lithuania in the occupied by Poland Vilnius ended in talk. In 1966 the Lithuanian Open Air Museum was established. The author describes its development, creators and principles of exposition creation that became worthy of imitation to many museums in the former Soviet Union. In the museum everybody "could find his or her native land". Much attention is paid to the creation of a small town-museum and the sector of exile and resistance movement. The Museum represents the Lithuanian culture. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History