Обучение аргументированию и его дидактические перспективы
LTStraipsnio tema išplaukia iš nesenais Lietuvos mokyklose padarytų pokyčių baigiamųjų egzaminų, laikomų įgyti bendrojo išsilavinimo atestatą, reikalavimuose. Nuo 2008 metų baigiamajame lietuvių kalbos egzamine numatyta galimybė rašyti argumentuotą esė kaip alternatyvą teksto interpretacijai. Tokie pokyčiai sukėlė tam tikrų problemų ir iššūkių ne tik šio dalyko mokytojams, bet ir programos kūrėjams: pirmiausia todėl, kad toks teksto tipas nėra aiškiai apibrėžtas programoje ir nėra nurodytas skirtumas tarp minčių dėstymo ir argumentavimo. Tad šiame straipsnyje apžvelgiamos esminės samprotavimo, minčių dėstymo ir argumentavimo sąvokos. Tai pat nagrinėjami kai kurie argumentavimo potipiai, skirstomi pagal mąstymo pobūdį: įrodymas, paneigimas, patvirtinimas, paaiškinimas ir kiti. Pabrėžiama, kad argumentavimą taip pat galima skirstyti pagal komunikacijos pobūdį – akademinė kalba aiškina, žurnalistika įrodinėja, o grožinė literatūra apmąsto. Šiame darbe plačiau pristatomi trys argumentavimo potipiai: įrodymas, įtikinimas, apgalvojimas. Taip pat aptariamos didaktinės argumentavimo mokymo galimybės. Teorinis argumentuoto teksto sukūrimo modelis rodo, kad mokinių argumentacijos įgūdžius galėtų sustiprinti nuoseklus argumentavimo proceso pažinimas. Ruošiant mokytojus reikėtų įvesti naujas komunikacijos mokslų disciplinas (retoriką, logiką, teorinę argumentaciją); taip pat mokant klasikinių dalykų aktualizuoti kalbinį argumentacijos potencialą.Reikšminiai žodžiai: Aiškinimas; Argumentacija; Argumentavimas; Didaktikos galimybės; Didaktinės perspektyvos; Paaiškinimas; Samprotavimas; Argumentation; Didactic oportunities; Exposition; Reasoning.
ENWriting of the present article was brought forth by the recent changes in Lithuania‘s school requirements for the final examination for the General Education Certificate. From 2008, the final examination of the Lithuanian language will include the task of writing an argumentative non-fiction essay as an alternative to text interpretation. These changes had brought some problems and challenges both for the teachers of the subject and for the developers for the program: first of all, the type of the text is not clearly defined in the program; i. e. there is no distinction between exposition and argumentation. The present article reviews the essential concepts of reasoning, exposition, and argumentation. Some subtypes of argumentation according to the mode of thinking (proof, denial, confirmation, explanation, a. o.) have been analyzed; the observation that argumentation can also be subdivided according to the needs of communication has been stressed – academic language explains, journalism argues, and fiction considers. Hence, three subtypes of argumentation are presented: proof, persuasion, and consideration. Didactic opportunities for teaching of argumentation have also been considered. [From the publication]
- Argumentavimas tekstų tipų sistemoje / Zita Nauckūnaitė. Žmogus ir žodis. 2005, 1, p. 17-21.
- Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
