Teodora Narbuta "Lietuviešu mitoloģija" kā Jura Alunāna iedvesmas avots latviešu pseidomitoloģijas tapšanai

LTŠiame straipsnyje autorė lygina ir analizuoja penkis latvių poeto, kalbininko ir istoriko Juro Alunanso (1832–1864) tekstus apie latvių mitologiją bei Lietuvos istoriko Teodoro Narbuto (1784–1864) knygą „Lietuvių mitologija“ (1835). XIX amžiuje šis Narbuto veikalas buvo svarbus žinių šaltinis mokslininkams, rašytojams ir archeologams, kurie domėjosi mitais ir legendomis. Straipsnyje mėginama įrodyti, kad Alunansui teko skaityti šią knygą ir naudojantis ja sukurti naują latvių dievybių ir demonų pasaulio paveikslą. Manoma, jog Narbuto knyga Alunansui buvo daug svarbesnis informacijos šaltinis apie Latvijos istorinę ir kultūrinę praeitį nei vokiečių kalba paskelbtos publikacijos apie baltų religiją ir kultūrą (pavyzdžiui, J. Lange, J. G. Stender). Iš didelės apimties ir išsamaus Narbuto veikalo Alunansas atrinko ir išvertė tik tuos mitus ir dievybių aprašymus, kurie jam pasirodė labai įdomūs ir įkvepiantys. Atrankos kriterijus sunku nustatyti. Alunanso Olimpe, kaip ir Narbuto knygoje, dominuoja vyriškos dievybės, aktyvios visose srityse: danguje, vandenyje, žemėje ir požemiuose. Vis tik Alunanso dievų panteonas neatitinka lietuviškos dievų hierarchijos, kurią knygoje išdėstė Narbutas. Tai įrodo, kad Alunansas nenorėjo aklai sekti Narbuto tyrimais, o laisvai naudojo jo surinktą medžiagą apie lietuvių dievybes ir mitologines būtybes. Nežiūrint skirtumų, daugumą Juro Alunanso straipsnių galima vadinti Narbuto veikalo kompiliacijomis.Reikšminiai žodžiai: Latvių mitologija; Mitologija; Pseudo-mitologija; Pseudomitologija; Latvian mythology; Lithuanian mithology, Latvian mythology; Lithuanian mythology; Pseudo-mythology.

ENIn this paper the author analyzes and compare five texts on Latvian mythology by Juris Alunāns with Lithuanian historian Theodor Narbutt‘s book "Lithuanian mythology"("Mitologia litewska", 1835). In the 19th century it was the most important book for scholars, writers and archaeology lovers who were interested in this subject. The article attempts to prove that Alunāns had read this book and used it to create a new world of Latvians deities and demons. It seems Alunāns found the book a much more important source of information about the Latvian past than the Baltic German publications (for example, J. Lange, J. G. Stender). From the voluminous and detailed Narbutt‘s book Alunāns had chosen and translated only those myths and descriptions of deities which had been particularly interesting and inspiring to him. A vast majority of Juris Alunāns‘ articles is nothing more but a compilation of Theodor Narbutt‘s book. [From the publication]