Субстратные балтизмы в диалектной лексике русского языка

LTSubstratu lingvistikoje vadinamos tokios kalbinio poveikio formos, kada vienos kalbos elementai yra perimami kitos kalbos ne tradiciniu pasienio ar kultūrinių kontaktų keliu, o asimiliuojant etnosą ar jo dalį genčių ir/ar tautų migracijos metu. Substrato žodžiai tampa savotiškais “aborigenais” toje kalboje, kuri juos perėmė į savo žodyną. Sustrato žodžiai, paprastai, yra senesni už tradicinius skolinius ir sunkiau aptinkami. Straipsnyje tiriama baltiškojo substrato rusų kalbos šnektose problema. Naujausi archeologų ir lingvistų tyrimai įrodo baltiškojo substrato poveikį didžiajai daliai rytų slavų, taip pat šiaurės rytų Lenkijos teritorijų. Baltiškojo substrato pėdsakų yra ne tik upių ir ežerų pavadinimuose, bet ir bendrinės leksikos sluoksniuose baltarusių, lenkų ir ukrainiečių kalbose. Beveik visa tokia leksika aptinkama tik kurio nors gana siaurai vartojamo dialekto plote ir tik kartais prasismelkia į oficialiąją rusų kalbą. Straipsnio tyrimo objektas yra dialektiniai šaknies „дреб-„/“дряб-„ žodžiai , sutinkami centrinės ir šiaurės vakarų europinės Rusijos dalies šnektose, – tai „дребь“ „pelkė, liūnas“, „дреби“ „tankus eglynas“, „дреб“ „pelkėta vietovė, apaugusi mišku arba krūmais“, „дряб“ „vieta, apaugusi krūmais“, „дребеть“ „blerbėti, tarškėti“ ir jiems giminiški žodžiai „дробь“, „дробный“, „подробный“ ir kiti). Palyginus fonetines, semantines, lingvistines ir geografines šios leksikos ypatybes, nustatyta, kad dariniai su šaknimi „dreb-“ rusų kalbos šnektose, tikėtina, yra baltų kalbų substrato reliktas.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Dialektologija; Etimologija; Leksika; Rusų kalba; Substratas; Svetimybės; Baltic; Balts; Borrowings; Dialectology; Etymology; Lexis; Russian; Substratum.

ENIn linguistics substratum refers to such forms of linguistic impact when the elements of one language are absorbed by another language not by a traditional way of cross-border or cultural contacts, but by assimilating ethnos or its part during the migration of tribes and/or nations. The substratum words become kind of “aborigines” in that language which absorbed them in its vocabulary. The substratum words are usually older than traditional loanwords and more difficult to detect. The paper explores the problem of the Baltic substratum in Russian sub-dialects. The latest researches by archaeologists and linguists prove the impact of the Baltic substratum on the major part of Eastern Slavs as well as the territories of North-Eastern Poland. The Baltic substratum can be traced in the names of rivers and lakes as well as in the layers of the general lexis of Belarusian, Polish and Ukrainian languages. Almost all this lexis is found only in the area of some rather narrowly used dialect and only in some instances finds its way to the official Russian language. The object of the research of the paper is the dialectal words with the root дреб-/дряб- found in the sub-dialects of the Central and North-Western European part of Russia; these are дребь [marsh, quagmire], дреби [thick fir forest], дреб [swampy bosky locality], дряб [bushy locality], дребеть [jabber, rattle] and contiguous words дробь, дробный, подробный, etc. The comparison of phonetic, semantic, linguistic and geographical peculiarities of this lexis established that the derivatives with the root dreb- in Russian sub-dialects might be the relic of the Baltic substratum.