Эпистолярное наследие Алексея Явленского в Литве

LTDailininkas Aleksejus Javlenskis šiandien yra žinomas tarp garsiausių vokiečių ekspresionizmo atstovų. XIX a. pab. jis išvažiavo iš Rusijos studijuoti į Miuncheną ir ten liko. Tyrimų projekto „Baltijos archyvas: rusų kultūra Baltijos šalyse“ IX tome publikuojami šio garsaus XX a. pradžios rusų modernisto laiškai dailininkei Marijanai Veriovkinai, išlikę Lietuvoje Veriovkinų šeimos dvare „Blagodatj“, o galiausiai atsidūrę Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Publikacijos ir įvadinio straipsnio autorė Laima Laučkaitė atrinko tik su kūryba susijusius laiškus, kartu paminėdama, kad aistringi ir sudėtingi dviejų menininkų santykiai, kurie taip pat atsispindi šioje korespondencijoje, kol kas palikti nuošalyje. Straipsniu siekiama nušviesti kai kuriuos svarbius dailininko kūrybinės biografijos faktus ir atkreipti dėmesį į mažiau žinomus menininko kūrybinio kelio ir pasiekimų aspektus. Dėl sudėtingų gyvenimo aplinkybių, nelengvo M. Veriovkinos charakterio menininkų santykiai nuolat svyravo – tai pagerėdavo, tai pablogėdavo. A. Javlenskio laiškai M. Veriovkinai pastebimai keitėsi nuo įkvėptų, susižavėjusių laiškų XIX a. pab., draugiško tono XX a. pirmajame dešimtmetyje iki dalykinių laiškų pokario metais. XX a. trečiajame dešimtmetyje santykiai tapo nebepakeliami, ir 1922 m. dailininkas parašė savo paskutinį laišką, nutraukdamas santykius. Jų korespondencija nušvietė visą rusų dailininkų gyvenimo ir kūrybos Miunchene epochą.Reikšminiai žodžiai: Ekspresionizmas; Mėlynasis raitelis; Aleksej Javlinskij.

ENToday the artist Aleksej Javlenski is known among the best representatives of German expressionism. At the end of the 19th century he left Russia to study in Munich and remained there. Letters of this famous Russian modernist of the beginning of the 20th century to Mariana Veriovkina, which were found at the Veriovkini’s estate “Blagodatj” in Lithuania and finally were given over to the National Martynas Mažvydas Library, are published in Vol. 9 of the research project “Baltijos archyvas: rusų kultūra Baltijos šalyse” (The Baltic Archive: Russian Culture in the Baltic States). The author of the publication and the introductory article Laima Laučkutė selected the letters related to creative work, at the same time mentioning that passionate and complicated relations between the two artists, which also were reflected in correspondence, had been left aside. The article seeks to throw light on some important facts of the biography of the artist and to draw attention to the aspects of the creative work, which are known less. Due to complicated life conditions, Veriovkina’s difficult character, the relations between the artists now improved now deteriorated. Javlenski’s letters to Veriovkina noticeably changed from inspired, full of fascination ones at the end of the 19th century, a friendly tone in the first decade of the 20th century to business-like letters in the post-war years. In the third decade of the 20th century the relations became unbearable, and in 1922 the artist wrote his last letter severing the relations. Their correspondence throws light on the entire epoch of life and creation of Russian artists in Munich.