Balsinių fonemų diferencinių požymių hierarchija pietų aukštaičių pelesos šnektoje

LTLituanistikoje balsių grupavimas pagal diferencinius požymius ir jų hierarchijos nustatymas labai įvairuoja. Dėl kriterijų įvairovės ir pačių fonologinių sistemų skirtumų diferenciniai požymiai bei jų eiliškumas tam tikrų šnektų aprašuose pateikiami nevienodai. Tiek balsių, tiek priebalsių klasifikacija pirmiausia turėtų remtis sintagminiais fonemų ypatumais, kurie visada yra diskretiški, lyginant juos su grynaisiais fonetiniais. Atsižvelgtina į priešpriešų neutralizacijos reiškinius – vienus svarbiausių nustatant koreliacijų pluoštus ir grupuojant fonemas į klases. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tipologijos duomenis, fonemų dažnumą. Ne paskutinėje vietoje būtų toks faktas, kad su lietuvių šnektomis sąveikaujančių slavų kalbų balsiai funkciškai skirstytini ne į priešakinius ir užpakalinius, o į lūpinius ir nelūpinius. Baltarusijos teritorijoje esančios Pelesos lietuvių šnektos fonemos skirstytinos į dvi stambias klases pagal diferencinius požymius ‚ilgasis‘ – ‚trumpasis‘. Pelesos balsių kiekybė yra nevienalytė: atvirieji balsiai gali kontrastuoti pagal trukmę, neatvirieji – pagal nevienodą įtempimą (kokybę). Iš kiekybinius balsių santykius nusakančių požymių stabilesnis esti įtempimas, o ne grynoji trukmė. Atsižvelgus į visus galimus variantus Pelesos fonemas tikslinga klasifikuoti vertinant uždarumo/atvirumo kriterijų. Uždarosios balsės (i, ie, e, u, uo, o, u) gali būti ilgos arba trumpos. Tiek ilgosios, tiek trumposios balsės gali būti lūpinės ir nelūpinės. Ilgosios dar skirtinos į aukštutines ir neaukštutines. Atviroji balsė a gali būti ilga arba trumpa.Reikšminiai žodžiai: Balsis; Diferencinis požymis; Fonema; Fonemų neutralizacija; Pelesos šnekta; Šnekta; Distinctive feature; Neutralization of phonemes; Phoneme; Subdialect; Subdialect of Pelesa; Vowel.

ENThe grouping of Lithuanian vowels according to differential properties and the establishment of their hierarchy vary to a great extent. Due to a diversity of criteria and the differences of phonological systems differential properties and their order are presented differently in the descriptions of certain sub-dialects. The classification of both vowels and consonants should be primarily based on syntagmatic peculiarities of phonemes that are always discrete if compared with absolute phonetic peculiarities. The phenomena of neutralisation of oppositions should be noted, because they are among most important when determining correlation bundles and grouping phonemes to classes. Typological data and phoneme incidence should also be considered. The fact that the vowels of Slavic languages interacting with Lithuanian sub-dialects should be functionally classified into rounded and unrounded, rather than front and back, is also important. The phonemes of the Lithuanian sub-dialect spoken in Pelesa, located in the territory of Belarus, are grouped into two large classes according to differential properties ‘long’ – ‘short’. The quantity of Pelesa sub-dialect vowels is variegated: open vowels may contrast in their duration, close – in their tenseness (quality). Tenseness is more stable than sheer duration among the properties that describe quantitative relationship of vowels. With all possible variants in mind, Pelesa phonemes should be classified according to the criterion of closeness/openness. Close vowels (i, ie, e, u, uo, o, u) may be long or short. Both long and short vowels may be rounded and unrounded. Long vowels are also classified into high and low. The open vowel a may be long and short.