Ugdytinio asmeniškų išgyvenimų atskleidimas ir panaudojimas ugdant poetinį mąstymą ir savivoką

LTPsichiškai neįgaliems asmenims būtina reabilitacija, nes psichikos ligos diagnozė ir visuomenės požiūris į psichikos ligonius labai traumuoja žmones, o įveikti šios psichotraumos pasekmes kartais būna sunkiau nei gydyti pagrindinę ligą. Traumuoti asmenys užsisklendžia savyje. Prarasti socialiniai kontaktai didina nerimą, visiškai prarandamas pasitikėjimas savimi, kalba nuskursta - visa tai skatina progresuoti diagnozuotą psichikos ligą, neišvengiama neįgalumo. Psichiškai neįgaliuosius stengiamasi įtraukti į muzikos, dailės, poezijos, dramos terapijos programas. Poetinis psichiškai neįgalių asmenų savivokos ugdymas teoriniu požiūriu Lietuvoje mažai nagrinėtas, nėra konceptualaus požiūrio į ugdomąjį procesą, taikomus ugdymo ir terapijos metodus, nėra mokslinių poetinio ugdymo poveikio ugdytiniams studijų. Šiame straipsnyje teoriškai interpretuojami stebėjimo ir interviu metu surinkti duomenys. Tyrimo objektas - ugdytinių asmeninių išgyvenimo atskleidimas ir panaudojimas ugdant poetinį mąstymą ir savivoką. Tyrimo problema apima šiuos klausimus: ar kolektyvinės pasąmonės vaizdiniai, mitiniai provaizdžiai labiau veikia ugdytinius, kai mito kontekste jie išgirsta savo gyvenimų paliudijimus? ar atskleidus asmeninius išgyvenimus galima lengviau suprasti simbolius? ar kreipiant dėmesį į pojūčius padedama įveikti baimę matyti realybę ir tobulinami pažintiniai gebėjimai? Tyrimo tikslas - aprašyti poetinės terapijos patirtį, sukauptą dirbant su psichiškai neįgaliais žmonėmis ir ją interpretuoti teorinių požiūrių kontekste. Tyrimo metodas - aprašomasis, interpretacinis. Duomenys rinkti dešimt metų.Buvo stebima, kaip įgyvendinamas poetinis ugdymas Kauno ir Klaipėdos psichiatrijos ligoninėse, ir atliekamas giluminis nestruktūruotas interviu su kiekvienu poetinio ugdymo programos dalyviu po kiekvieno ugdomojo susitikimo. Remiantis dešimt metų besitęsiančiu fenomenologiniu poetinio ugdymo programos stebėjimu, galima teigti, kad patys geriausi psichiškai neįgalių suaugusių asmenų meninės kalbos ir savivokos vystymo rezultatai pasiekiami, kai maksimaliai skiriama dėmesio asmeniškumui, ugdytiniams reikšmingoms jų gyvenimo prasmėms. Stebėjimo duomenys patvirtina, kad psichiškai neįgalūs, depresiški suaugusieji labai bijo neigiamos patirties prisiminimų, todėl yra užsisklendę savyje, nebendraujantys, nepastebintys aplinkos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Poetinis neįgaliųjų ugdymas; Pojūčiai; Simboliai; Spiritualistinė estetika; Spiritualistinė estetika, pojūčiai, simboliai, poetinis neįgaliųjų ugdymas; Poetic education of mentally disabled; Senses; Spiritualistic aestetics; Spiritualistic aestetics, senses, symbols, poetic education of mentally disabled; Symbols.

ENThis article is based on generalization of personal experience in education of mentally disabled adult people. The cause of mental disability is depression or depression and schizophrenic disorders. The author analyses a benefit of poetic education for empowering of mentally disabled people. Education leads to competence to understand poetry, to perceive self and to manage feelings. The accent was put on the benefit of disclosure of personal experiences and on possibility to use these private experiences for teaching to understand common symbols of culture. The problem of research is based on questions: Do mythos's archetypes act on person stronger, when person hears his witnessing of life expressed in voice in the context of mythos' archetype? Does the disclosure of personal experience help to understand symbols? Does emphasizing on senses give courage facing difficult reality? Method of research -qualitative study, based on phenomenological observation of poetic hours in Kaunas and Klaipeda psychiatric hospitals, on phenomenological description of process. None formalized interview with attendees of program was made after every poetic hour and was used for data collection as well as observation. This article means explanatory description. Data of phenomenological observation are analyzed theoretically.Personal responses to literature are viewed like a key for dialog. Clients' phrases, expressed in poor language, are repeated in educator's poetic improvisation, which drives to old archetypes. Improvisation's power to animate group is usual thing. This fact is explained by theory of Jung. H. Ta-mura noticed difficulties of schizophrenic patients to understand metaphors, typical symbols. Author of this article uses shapes of figures of common symbols as a place to write personal experience related with the symbol. Guided process leads to better understanding of symbol and poem, and to better interaction between person's and poem existential knowledge. E. Cassirer is actualized trying to explain the benefit of personal disclosure and senses in teaching mentally disabled people to understand symbols and to get tranquility in relationship with world. Empiric observation confirmed importance of stimulation of sensory kinesthetic level helping person to disclose authentic experience. Individuality being opened authentic experience here and now is opened for the new information and learning new things. The importance of senses is discussed in V. Lusebrink Expressive Therapies Continuum (ETU) and was confirmed by experience of author of this article.In the theory of topology of awareness of Levine (2000) multiple levels of awareness are dia-grammatically presented as a pyramid: lower levels closest to consciousness are organized according to the binary opposition of Aristotelian logic, higher levels, in contrast, crystallized gestalt structure of self and world. Metaphors utilize higher levels of awareness. The therapeutic disclosure of higher levels promotes the lived reality of the integrity of self and intimate relations with the world, replacing the often pathogenic experience of alienation, and control characteristic of lower level awareness. Reading of poem is viewed like a creation, like a chance to find deep spiritual sources inside the person and to transfer into the space, where exists nothing without meaning. Results of teaching are demonstrated like changes of mentally disabled people to understand poetry, to perceive self and manage feelings, to reflect on poetry reading, on ability to express personal content. [From the publication]