Klaipėdos krašto aukštaičiai : bendruomenių sąveikos kalbinis aspektas

LTVienas iš reikšmingiausių nedidelę vietinę bendruomenę jungiančių požymių yra vietinės šnektos, geriausiai atspindinčios kultūrinį savitumą, vartojimas. Klaipėdos krašte susiduria dvi bendruomenių grupės: išlikusi ne tokia gausi vietinių gyventojų bendruomenė ir daug didesnė naujųjų gyventojų bendruomenė. Senosios bendruomenės pagrindiniai tapatumo požymiai – kalba, religija ir iš dalies tapatinimasis su vokiečių kultūra. Straipsnyje aptariama, kokį poveikį šie veiksniai galėję turėti dabartinei tarminei Klaipėdos krašto aukštaičių šnektų diferenciacijai. Pietinėse šnektose, kur vietinių gyventojų bendruomenė nėra gausi, o atvykusiųjų tarmė mažai skiriasi nuo vietos šnektos, kalbiniai bei kultūrinio tapatumo skirtumai nėra taip pabrėžiami ir sparčiau perimamos kalbos inovacijos. Centrinės, labiau susitelkusios bendruomenės geriau išlaiko konservatyviuosius vietinės šnektos bruožus. Nemažai apklaustųjų gyventojų tapatinasi su vokiečių ar šišioniškių kultūra, pabrėždami protestantiško tikėjimo skirtumus. Bene labiausiai pakitusios kalbiniu požiūriu arčiausiai Žemaitijos esančios šnektos, ilgą laiką pasienyje gyvavusios greta žemaitiškų patarmių. Šiaurines Klaipėdos krašto aukštaičių šnektas šiuo metu galima vadinti tarpinėmis pažemaitės šnektomis, išlaikiusiomis pagrindines aukštaičių tarmės ypatybes, tačiau itin daug vokalizmo, prozodijos ir netgi morfologijos dalykų perėmusiomis iš žemaičių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos krašto aukštaičiai; Etninis tapatumas; Periferinė tarmė; Tarminė diferenciacija; Tarmės ypatybės.

ENOne of the most meaningful attributes that binds a small local community is the use of the local sub-dialect which reflects best the cultural singularity. In the Klaipėda region two communities collide: a modest community of local dwellers and a much larger community of newcomers. The main identity attributes of the old community are language, religion and, a partial identification with German culture. The article analyses what influence these factors might have had on the present differentiation of Aukštaitian dialects in Klaipėda region. In southern dialects, which are used by the modest community of local dwellers, and which are similar to the dialects of the newcomers, differences of linguistic and cultural identity are not highly stressed and linguistic innovations are adopted. Central communities which are more concentrated retain conservative attributes of the local dialect. Quite a few questioned dwellers identify themselves with the German or “šišioniškiai” culture and accentuate differences of the Protestant faith. The most linguistically changed are the dialects closest to Samogitia, which for a long time existed on the border close to the Samogitian dialects. At present the northern aukštaitian dialects of Klaipėda region may be called intermediate dialects of “pažemaitė”, which have retained the main peculiarities of aukštaitian dialect, but have borrowed many aspects of vocalism, prosody and even morphology from the Samogitians.