Olandų kilmės jūriniai terminai lietuvių, latvių ir estų kalbose

LTStraipsnyje apžvelgiami jūriniai internacionalizmai, kilę iš olandų kalbos ir dabar vartojami trijose kalbose: lietuvių, latvių ir estų. Apžvelgiant turimą medžiagą aiškiai matyti, kad jūrinių olandizmų lietuvių, latvių bei estų kalbos turi tiek pavadindamos jūrines profesijas, tiek laivų tipus, tiek laivo dalis, patalpas bei įrangą, ypač burlaivių, tiek navigacijos dalykus, pvz.: achterpikas, barkasas, bocmanas, botas, buja, bubyras, damba, dreifas, elingas, farvateris, flagmanas, grotas, halsas, jolas, kajutė, kilis, kilvateris, kliveris, kreiseris, kubrikas, leventikas, locmanas, matrosas, naktouzas, overštagas, pelengas, reidas, ruporas, salingas, stāpelis, sporas, štilis, štormas, šturmanas, šturvalas, lopšelis, trapas, trosas, vachta, vantai, vimpelas. Kai kurie iš jų dabar jau laikomi nenorminiais (buja, vachta, matrosas ir kt.). Kai kuriuos siekiama pamažu keisti savais, nors nenorminiais jie nelaikomi (bocmanas, farvateris, grotas, locmanas ir kt.). Vis dėlto didžioji skolintos leksikos dalis ir dabar yra olandiškos kilmės. Svarbiausias klausimas, ar esami tradiciniai jūriniai olandizmai, gauti per rusų kalbą, laikytini internacionalizmais nekeistini, vadovaujantis svarbiais bendrinės kalbos ir terminijos norminimo principais – pastovumo (seniai vartojami kalbos vienetai nekeistini į geresnius) ir funkcinio tikslingumo. Tokią kalbinę elgseną remtų tai, kad labai didelė jūrinių olandizmų dalis susijusi su burine laivyba, o gana greitai galbūt nebebus aktualu nei tos srities terminai, nei pats reiškinys (išskyrus sportą).Reikšminiai žodžiai: Estų kalba; Gretinamoji lingvistika; Jūriniai terminai; Jūrinių terminų kilmė lietuvių, latvių ir estų kalbose; Latvių kalba; Terminologija; Contrastive linguistics; Estonian language; Latvian language; Lithuanian terminology; Maritime terms; Sea terms; Sea terms origin in Lithuanian, Latvian and Estonian.

ENThe development of maritime affairs and navigation in the three independent Baltic states was similar: in the USSR the majority of the maritime specialists were Russians living / working in Lithuania, Latvia and Estonia. Russian maritime terminology is based on Dutch maritime terminology when Tsar Peter I established a Russian fleet. There are currently many maritime terms of Dutch origin in modem Lithuanian, Latvian and Estonian, all of which are considered international. The question is whether the maritime terms of Dutch origin are international terms or whether it is necessary to replace the traditional Dutch maritime terms with terms of our own. [From the publication]