Apie meninio stiliaus esė tekstų išskyrimą

LTStraipsnyje analizuojama Giedros Radvilavičiūtės esė „Nėr vyrų, neverk“ funkcinė stilistinė priklausomybė. Teksto raiška yra itin sudėtinga, nes juo yra perteikiama ne tik eksplikacinė, linijiniu būdu išdėstyta informacija, tačiau ir implicitinė, slaptoji teksto prasmė: itin originaliu būdu kuriamas apibendrintas moters menininkės, kuriančios intelektualinę eseistiką, paveikslas. Raiškos priemonės yra skirtos sąmonės tėkmės iliuzijai sudaryti (monologinė kalbos forma, buitinės kalbos stilizacija), pasakotojos emocinei būklei ir kankinančioms problemoms pavaizduoti („kapota“ sintaksė, vaizdo perkėlimo figūros, samprotavimai). Tokiu būdu atsiverianti potekstė yra estetinės meninio teksto idėjos, skiriančios meninį tekstą nuo nemeninio, pagrindas. Vadinasi, tekste vartojamos kalbinės raiškos priemonės yra estetiškai motyvuotos, pasižymi individualumu, vaizdingumu ir įtaigumu. Toks skaitytojo emocijas veikiantis ir vaizduotę sužadinantis teksto organizavimo būdas atlieka estetinę funkciją. Įvertinus teksto kalbinę raišką matyti, kad visi su realybe siejantys faktai esė kūrybos procese buvo transformuoti bei įprasminti. Taip, remiantis grožiniam kūriniui būdinga tematine medžiaga, sukuriamas fiktyvus, tik meninei kūrybos sferai būdingas, apibendrintas pasaulio vaizdas, regimas subjektyvaus lyrinio pasakotojo akimis. Šis kūrinys yra puikus postmodernistinės esė pavyzdys, kuriame, remiantis tradicinių žanrų kanonu, sukuriamas naujas ir originalus meninio stiliaus tekstas.Reikšminiai žodžiai: Esė; Funkciniai stiliai; Funkcinis stilius; Kalbinė raiška; Meninis stilius; Stilistika; Žanras; Žanriniai požymiai; An artistic style; Essay; Essays; Functional style; Functional styles; Genre; Genre features; Linguistic expression; Stylistics.

ENThe paper analyses functional stylistic dependency of the essay “Nėr vyrų, neverk” [No Men, No Cry] by Giedra Radvilavičiūtė. Text expression is very sophisticated, because it conveys not only explicit, linear information, but also implicit, latent meaning of the text: it originally draws a generalised picture of a woman artist who creates intellectual essays. The means of expression serve the purpose of creating an illusion of the stream of consciousness (monologue form of speech, stylisation of everyday speech), and describing the emotional state of mind and the painful problems of the narrator (clipped syntax, visual imagery, contemplation). Thus the opening sub-text is the basis for the aesthetic idea of an artistic text that distinguished it from a non-artistic text. Hence the means of linguistic expression used in the text are aesthetically motivated, individual, vivid and suggestive. This method of text organisation, which affects the reader’s emotions and imagination, performs an aesthetic function. Evaluation of the linguistic expression of the text shows that all facts relating to reality were transformed and given meaning in the process of essay creation. Thus, basing on the thematic material typical to a work of fiction, a fictive, generalised image of the world is created, characteristic only of the artistic sphere of creation, which is seen by a subjective lyrical narrator. This work is a perfect example of a post-modern essay which, basing on the canon of traditional genres, creates a new and original text of an artistic style.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies