XV a. vyskupų atlaidos raštai Vilniaus katedrai ir miestui: tekstas ir kontekstas

LTStraipsnyje aptariami XV a. vyskupų atlaidos raštai Vilniaus katedrai ir miestui. Dievo Kūno kultas ir su juo glaudžiai susijęs atlaidos raštų teikimas Vilniuje yra svarbus klestinčio XV a. Vilniaus katalikų gyvenimo aspektas. Tokių raštų siekė LDK valdovai, diduomenė, dvasininkai (ypač pranciškonai) ir miestiečiai. Šiuos paskatinimus gilinti tikėjimą teikė įvairūs, dažniausiai LDK tarnaujantys arba apsistoję vyskupai, įskaitant ir Krokuvos vyskupą Zbignevą Olešnickį, kurio Vilniui paskirtas atlaidos tekstas spausdinamas pirmąsyk straipsnio priede. Atlaidos skatino jų gavėjų pamaldumą, dalyvavimą maldininkų kelionėse, paramą bažnyčių bei koplyčių statyboms ir įrengimui. Matyti, kad vilniečiai (kaip ir kiti Europos katalikai) pamėgo Dievo Kūno ir Kristaus kančių kultą, padėjo ligoniams, mirusiuosius laidojo krikščioniškai, viešai demonstravo savo tikėjimą. Išlikę rankraščiai atspindi atlaidų tekstų išvaizdos kuklumą, nes buvo taupomi pinigai dokumentų įforminimui, o atlaidos renkamos per keletą dešimtmečių viename dideliame pergamente. Jau XV a. viduryje Vilniaus ir Žemaitijos vyskupysčių gyventojai laikėsi daugybės katalikų papročių ir dvasinių madų. Prieduose publikuojamas Krokuvos vyskupo kardinolo Zbignevo Olešnickio atlaidos rašto Vilniaus katedrai dalinis tekstas (1450-1455), Plocko vyskupo Stanislovo bei Kijevo vyskupo Mykolo 1427 m. sausio 10 d ir Vilniaus vyskupo Mikalojaus, Chelmo vyskupo Jono ir Kijevo vyskupo Klemento 1454 m. vasario 12 d atlaidos raštai Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčiai.Reikšminiai žodžiai: Atlaida; Atlaidai; Dievo Kūno procesijų atlaidos; Katalikybės plitimas; Katedra; Miestas; Pamaldumas; Parapinė bažnyčia; Religinis gyvenimas; Vilniaus katedra; Vilnius; Vyskupų atlaidų raštai; XV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Catedral; Christianisation of Lithuania; Episcopal indulgences; Grand Duchy of Lithuania in 15th century; Indulgences; Parish church; Piety; Religious life; The Feast of Corpus Christi; Town; Vilnius; Vilnius Catedral and citizens.

ENThis article examines certain aspects of lay piety in the Grand Duchy of Lithuania in the fifteenth century. It deals with indulgences granted by popes and various bishops, including Zbigniew, Cardinal Olesnicki of Cracow, for Vilnius Cathedral, the parish church of SS John the Baptist and John the Evangelist and the city's Franciscans. It shows that indulgences were sought regularly to attract support for church-building and maintenance, the spiritual and material benefits of fraternities and especially for devotion to the Blessed Sacrament. In this context we publish for the first time three indulgences from 1427, 1454 and ca 1454, which reveal the growing popularity of public devotion to the feast of Corpus Christi and regular piety involving the Sacred Host (processions, adoration), presence at the carrying of the Viaticum to the sick. The article seeks to show the depth to which Roman Catholicism took root in the devotions and daily lives of Lithuanian subjects in the fifteenth century, giving lie to the traditional view that the Christianisation of the country was slight before the religious reforms of the sixteenth century. It also reflects the swift acceptance in the Grand Duchy of religious fashions developing throughout the Jagiellonian realms and Europe as a whole in the Late Middle Ages. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History