LTXVI a. – XVII a. pradžioje Radvilų valdomi Dubingiai išgyveno reikšmingus statuso pokyčius – iš paprastos valdos jie tapo kunigaikštyste. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus – kokia buvo kunigaikštystės statuso suteikimo Dubingiams reikšmė, kaip tai pakeitė Dubingius valdžiusių Radvilų požiūrį į šią vietovę. Aptariama Radvilų kunigaikštiškos titulatūros problematika, Dubingių kunigaikštystės būklė XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje, jos savininkų Radvilų siekiai. Atliekant tyrimą remiamasi ne tik istorikams jau žinomais, bet ir naujais šaltiniais. Ankstyvuoju „radviliškuoju“ Dubingių raidos etapu (iki XVI a. vidurio) ši valda dar neturėjo kunigaikštystės statuso, tačiau Radviloms buvo svarbi ir vertinta kaip būsima giminės rezidencija. 1547 m. Šventosios Romos imperatorius Karolis V patvirtino Mikalojui Radvilai Rudajam Biržų ir Dubingių kunigaikščio titulą, tačiau kelerius metus šio didiko titulatūra vartota labai nepreciziškai. Kunigaikščiu jis imtas tituluoti tik 1549 m. Radvilos Rudojo pastangomis Dubingių evangelikų reformatų bažnyčioje pradėta kurti Biržų–Dubingių šakos Radvilų kapavietė, turėjusi sustiprinti kunigaikštystės reikšmę. Tačiau atliktas tyrimas rodo, kad realia Radvilų rezidencija Dubingiai netapo dėl dažnos vėlesnių savininkų kaitos. Be to, pagal ūkinį pajėgumą Dubingiai XVI a. pabaigoje išliko eilinė valda, nes nesulaukė didesnių investicijų ir buvo dalimis įkeitinėjama įvairiems asmenims. XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje Dubingių raida buvo neintensyvi, o ekonominė būklė – stabili.Reikšminiai žodžiai: Dubingiai; Dubingių kunigaikštystė; Dubingių valsčius; Herbo aprašymas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Radvilų kapavietė; Radvilų valda; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Titulo gavimo peripetijos; Šeimos nuosavybė; Confirmations of ducal diploma; Dubingiai; Dubingiai 'district'; Dubingiai residence project; Duchy of Dubingiai; Family property; The Duchy of Dubingiai; The Radvila family burial ground; The Radvila family complex.
ENIn the beginning of the 16th-17th century, Dubingiai, ruled by the Radziwiłł (Radvila) family, experienced significant changes in status - from a regular property it turned into a principality. The article aims to answer the questions - what was the significance of the granting of the status of the principality to Dubingiai and how it changed the approach of the Radziwiłł family, who governed Dubingiai, to this area. The problems regarding the title of the Radziwiłł family's principality, the state of the Principality of Dubingiai in the end of the 16th century-the first half of the 17th century are discussed and the aspirations of the owners are presented. The research is based not only on sources already known to historians but also on new sources. During the early stage of the development of Dubingis (until the middle of the 16th century) associated with the Radziwiłł family, this property did not yet have the status of a principality, but it was important to the Radziwiłł family as they saw it as a potential family residence. In 1547, the Holy Roman Emperor, Charles V, confirmed Mikołaj “the Brown” Radziwiłł as the Duke of of Biržai-Dubingiai, but for several years the title of this nobleman has been used very imprecisely. He was actually given the title of the Duke only in 1549. Because of the efforts of Mikołaj “the Brown” Radziwiłł, the Radziwiłł graveyard of the Biržai-Dubingiai branch was started to be established at the Dubingiai Evangelical Reformed Church, which had to strengthen the significance of the principality. However, the research carried out shows that Dubingiai did not become a real residence of the Radziwiłł family due to frequent changes of the subsequent owners. In addition, Dubingiai remained a regular property in the 16th century based on the economic capacity of the area, as it did not receive big investments and was pledged to various persons in instalments. In the end of the 16th century-the first half o.