M. K. Čiurlionio muzikos archetipai ir jų analogai XX a. muzikoje

LTNe vienas M. K. Čiurlionio meno tyrinėtojas yra atkreipęs dėmesį į jo kūryboje nuolat funkcionuojančius archetipus. Mitiniai archetipai atsispindi pačių paveikslų pavadinimuose: „Rex“, „Pasaulio sutvėrimas“, „Auka“, „Karalių pasaka“ ir t. t. Šiame darbe norima atkreipti dėmesį į ypač svarbų Čiurlionio archetipinio mąstymo šaltinį – lietuvių etnomuziką. Savo priešmirtiniame straipsnyje „Apie muziką“ jis vienas pirmųjų pabandė išryškinti archetipinius lietuvių melodikos bruožus. Ryškiausias senųjų dainų bruožas yra sekundinis tercinių lyčių išstūmimas. Žodis „išstūmimas“ pažymi nepaprastai būdingą reiškinį. Garsai, kurie skambėjo iki sekundos, tarsi „išsitrina“, „išsivalo“, anksčiau skambėję tonai nebetenka poveikio, akustiniai garsų ryšiai užgęsta. Per terciją nutolę garsai turi polinkį jungtis, išlaikyti slaptus akustinius ryšius, konsonuoti ir rezonuoti. Archajinių melodijų binarika genetiškai susijusi su natūraliu savo daugiabalsiškumu – įžymiosiomis lietuviškomis sutartinėmis. Jose binarinės lytys supoliarinamos vienu metu, todėl čia girdisi joms būdinga sekundų trintis. M. K. Čiurlionis kilęs iš pietų Lietuvos, kurioje sutartinės nėra dainuojamos, nebuvo jos tuo metu ir publikuotos. Todėl galima manyti, kad jis apskritai niekada nėra girdėjęs atliekant sutartines, tačiau jo autentiškos kūrybos epizodai pateikia binarikos archetipų pavyzdžius. Bendri binarikos archetipai aptinkami ir Stravinskio, Bartoko, Iveso kūryboje. Toks binarinis archetipų sugrįžimas į muziką savitai liudija mitinės sąmonės susireikšminimą ir jos atitinkamą poveikį moderniam komponavimo būdui.Reikšminiai žodžiai: Archetipai; Etninė muzika; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Muzika; Muzikos archetipai; XX a. lietuvių muzika; 20th C. Lithuanian music; Archetpal; Archetypes; Ethnic music; M.K. Čiurlionis; M.K.Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Music; Musical archetypes.

ENMore than one researcher analysing Čiurlionis’ art has paid attention to archetypes constantly functioning in his creative works. Mythic archetypes are reflected in the very names of his paintings: “Rex”, “Pasaulio sutvėrimas”, “Auka”, “Karalių pasaka”, etc. This work aims to draw the reader’s attention to a very important source of Čiurlionis’ archetype thinking – Lithuanian ethnic music. In his pre-mortal article “About Music”, he was of the first composers who attempted to highlight archetypal features of Lithuanian melodies. The most vivid feature of old songs is the extrusion of second third forms. The word “extrusion” denotes a very characteristic feature. The sounds before the second are as if erased, and the previous tones lose their effect. The sounds remote through the third tend to unite and retain secret acoustic relations, to consonate and resonate. The binary manner of archaic melodies is genetically related to its natural multi-sound nature – famous Lithuanian polyphonic songs. In these songs, binary forms are polarised at the same time, therefore a fraction of seconds characteristic to them is heard. M. K. Čiurlionis originated from southern Lithuania, where polyphonic songs are not popular, and they were not published at those times. Therefore, it can be supposed that he never heard performances of polyphonic songs, however, his episodes of his authentic works present examples of binary archetypes. Common binary archetypes are discovered in works by Stravinsky, Ives, etc. Such a return of binary archetypes into music demonstrate the exaggeration of mythic conscious and its relevant impact on the modern method of composition.