Mikalojaus Konstantino Čiurlionio universalumo horizontai

LTMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) savo neįprastais kūriniais pralenkė laiką. Gvildenant universalias Čiurlionio kūrybos tendencijas pirmiausia derėtų perprasti tuometinę Vakarų kultūros aplinką ir aiškintis jo santykius su įvairiais dvasiniais sąjūdžiais. Čiurlionis jautė būtinybę išsiveržti iš ribotos europocentrinės pasaulio vizijos įtakos. Romantikų, A. Schopenhauerio, F. Nietzsche’s, O. Wilde’o ir R. Tagore’s paveiktas, Europos kultūrą Čiurlionis suvokė kaip sudedamąją pasaulinės kultūros dalį ir kurdamas rėmėsi didžiųjų Rytų civilizacijų kultūros vertybėmis, domėjosi hebrajų, Asirijos, Persijos, Egipto, Babilono, Indijos, Kinijos, Japonijos kultūromis. Čiurlionio nueitame kelyje nesunkiai įžvelgiami tiesioginiai sąlyčio taškai su simbolizmu, abstrakcionizmu, metafizine tapyba, poetiniu siurrealizmu ir kitomis srovėmis. Pamėgta tempera padėjo dailininkui išgauti Tolimųjų Rytų tapybai būdingus bruožus. Ypač svarbi Čiurlionio paveiksluose tapo erdvės gelmės ir begalybės perteikimo problema, kurią sprendė didieji kinų peizažinės tapybos meistrai. Čiurlioniui būdingas universalumas objektyviai neatitiko modernistinio meno skaidymosi į įvairias sroves ir tendencijas. Jis siekė įveikti siaurus, kūrybingą asmenybę varžančius ribojimus. Čiurlionio kūryboje taip pat išryškėjo modernizmui priešinga suartėjimo su lietuvių liaudies meno tradicijomis tendencija. Tai vyko natūraliai, dėl glaudaus ryšio su nuo vaikystės jį supusia gamta, psichoetniniais lietuvių mentaliteto, tautosakos ypatumais, Čiurlionio muzikoje ir dailėje įgijusiais modernų pavidalą.Reikšminiai žodžiai: Dailė; Kūrybos erdvės; Kūrybos universalumas; Literatūra; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Meninė išraiška; Meno universalumas; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Modernizmas; Muzika; Art; Art expression; Art universality; Creation spaces; Creative universality; Literature; M.K. Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Modernism; Music; The phenomenon of M. K. Čiurlionis universalism.

ENMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) surpassed the time with his exceptional works. When analysing tendencies in his work, one should comprehend the then atmosphere of Western culture and analyse his relations with various spiritual movements. Čiurlionis felt the necessity to liberate from the limited world perception impact of Central Europe. Influenced by romanticists, A. Schopenhauer, F. Nietzsche, O. Wilde and R. Tagore, Čiurlionis saw European culture as an integral element of the global culture, and when creating, he used virtues of the major Eastern civilisations as the basis for his works. He was interested in Jewish, Assyrian, Persian, Egyptian, Babylonian, Indian, Chinese and Japan cultures. Čiurlionis life path is full of direct points of contact with symbolism, abstractionism, metaphysic painting, poetic surrealism and other currents. The problem of conveyance of space and eternity became a very important issue in paintings by Čiurlionis. The universality characteristic did not correspond to the division of modern art into various currents and tendencies. He sought to overcome narrow limitations restricting a creative personality. Čiurlionis works were also characterised with a tendency of close relations with traditions of Lithuanian folk art, which was not characteristic of modernism. This process was natural due to his close relation to nature surrounding him since his childhood, psycho-ethnic Lithuanian mentality and folklore peculiarities, which gained a modern shape in Čiurlionis’ music and art.

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts