Laikinųjų globėjų patirtys bendraujant su globojamo vaiko tėvais
LTStraipsnyje analizuojamas, pagrindžiamas ir apibendrinamas bendravimo tarp globėjų ir globojamų vaikų tėvų pobūdis, bruožai. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog tik sisteminis požiūris socialiniam darbuotojui leidžia analizuoti socialines situacijas remiantis holistinėmis perspektyvomis, koncentruojant dėmesį į globėjų ir globojamo vaiko tėvų bendravimų. Atkreiptinas dėmesys tiek į globėjų, tiek į globojamo vaiko tėvų šeimų sistemas, jų tarpusavio sąveikų bei galimus efektus. Gauti rezultatai padeda suvokti socialinio darbo vystymo su globėjų bei globojamo vaiko šeimomis galimybes, siekiant užtikrinti sėkmingų jų bendravimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biologiniai vaiko tėvai; Globojamas vaikas; Komunikacija; Laikinieji globėjai; Motyvacija; Vaikai, tėvai, tolerancija; Vaiko globėjai; Vaiko tėvai; Biological parents of the child in care; Child; Child in care; Communication; Foster-parent; Foster-parents; Motivation; Parents; Parents of the child in care; Tolerance.
ENThe foster-parents accentuate that they do not pay much attention to interactions with the parents of the child in care and they try to avoid the meetings with biological parents of the child. Functions of the foster-parents in interaction with the biological parents of the child in care are not regulated. So, it is not clear, how should follow such interaction and communication and what kind of influence this interaction could make to the care process of the child. Factors that determine the successful interaction between foster-parents and biological parents of the child in care are the following: empathy, tolerance, harmony of interaction, persistence, patience, motivation, quality of communication, reciprocal trust and competencies (social, educational and personal) as features of the foster-parents. The permanence of interaction between the foster parents and biological parents of cared child after the completion of the fostering period also is important and consists of the initiatives of foster-parents and the help to re-establish the relationships between the cared child and his/her parents. In this process the foster-parents counsel the biological parents with the questions about the raising and educating the child.The limits of interaction between foster-parents and biological parents of the child in care are the following: the foster-parents experience the difficulties when biological parents behave aggressively, lie, blackmail, slander the foster-parents. The foster-parents experienced the anger of biological parents of the child, which is directed to foster-parents of their personal family members. When biological parents experience the loss of the child they feel the fear to lapse the child. The feeling of shame among biological parents could be one of the reasons why those parents avoid the meetings with the foster-parents. [From the publication]
- Bešeimių vaikų socialinių-pedagoginių situacijų globos namuose tyrimas / Rasa Braslauskienė. Pedagogika. 2001, 50, p. 80-87.
- Budinčių globotojų fenomenas: tarp galimybių ir visuomenės lūkesčių / Žaneta Bujauskaitė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2022, 30, p. 59-83.
- Budinčių globotojų patirtys kuriant vaikui saugią aplinką / Julija Eidukevičiūtė, Vaida Markuckienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2021, 27, p. 73-92.
- Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija: slaugytojų veiklos požiūriu / Vilma Žydžiūnaitė. Kaunas : Judex, 2005. 399 p.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
- Vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių ir vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, emocinių ir elgesio problemų ypatumai / Rita Žukauskienė, Orinta Leiputė. Socialinis darbas. 2002, Nr. 2 (2), p. 106-115.
