Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos galimybės Lietuvoje

LTLietuvoje nepilnamečių nusikalstamumas turi tendenciją augti ir sunkėti. Taigi problema aktuali ir spręstina mūsų valstybėje, tačiau vis dar nėra tinkamai funkcionuojančios ir išvystytos sistemos, kuri leistų efektyviai kovoti su šio reiškinio padariniais ir išvengti naujų kylančių problemų. Straipsnyje analizuojama nepilnamečių nusikalstamumo prevencinių programų situacija Lietuvoje bei apžvelgiama užsienio šalių patirtis įgyvendinant šio tipo programas. Minėtos programos analizuojamos remiantis konkrečiais principais, apžvalgoje daug dėmesio skiriama programoms, akcentuojančioms paslaugas šeimai. Konstatuojama, jog organizuojant prevencines priemones itin svarbus yra valstybės vaidmuo, užtikrinantis programų tęstinumą ar naujų paslaugų kūrimąsi, tačiau taip pat didelė atsakomybė tenka socialiniams darbuotojams ar kitiems specialistams, dirbantiems nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje. Atliktas tyrimas atskleidžia, jog prevencinės programos turi būti skirtos ne tik šalinti rizikos faktorius, bet optimizuoti apsauginius faktorius, numatant priemones, nukreiptas į tiesiogiai su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Prevencinės programos, grindžiamos šeima, gali tiesiogiai ir labai efektyviai veikti nusikalstamo elgesio rizikos faktorius. Šeimos lankymas namuose ir tėvų švietimas, informavimas bei palaikymas išskiriami kaip efektyvios prevencinės priemonės. Paslaugos šeimoms turėtų būti tinkamai organizuojamos ir koordinuojamos, kas leistų išvengti paslaugų dubliavimo vienoms ir poreikių nepatenkinimo kitoms šeimoms.Reikšminiai žodžiai: Nepilnamečiai; Nusikalstamumas; Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija; Neįgalieji; Neįgaliųjų nusikalstamumas; Nusikalstamumo prevencijos sistema; Prevencija; Prevencijos programos; Crime prevention system; Disabled crime; Juvenile crime; Juvenile crime prevention; Lithuania; People with disabilities; Prevention; Prevention programs; Youth delinquency.

ENJuvenile delinquency has a tendency to grow and become more serious in Lithuania. Thus, the issue is acute and must be addressed in our state, however, still there is no properly functioning and developed system that would allow for effective fight against the consequences of this phenomenon and prevent new problems from arising. The article deals with the analysis of the situation of juvenile delinquency prevention programmes in Lithuania and an overview of experience of foreign countries in implementing programmes of this type. The above programmes are analysed on the basis of specific principles; programmes focussing on services to families are given a lot of attention in the overview. It is stated that the role of the state is very important in organising preventive measures so that the continuity of programmes or creation of new services are ensured, however, great responsibility also falls on social workers or other specialists working in the area of juvenile delinquency prevention. The study conducted revealed that preventive programmes must be aimed not only at eliminating risk factors but also optimising protective factors by establishing measures targeted at problems directly related to criminal behaviour. Preventive programmes based on the family may directly and very effectively affect risk factors of criminal behaviour. Visits to the family at home and education of parents, information and support are distinguished as effective preventive measures. Services to families must be properly organised and coordinated, as a consequence, redundancy of services for some families and failure to satisfy the needs of other families would be avoided.