Kurtuvėnai XVIII a. - Nagurskių giminės rezidencija

LTPublikacijoje pastebima, kad XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dvaras turėjo labai didelę reikšmę. Kurtuvėnuose XVIII a. svarbiausiu visuomenės centru buvo ten esantis privatus dvaras. Pažymima, kad nuo šio dvaro priklausė ir bažnyčios padėtis vietovėje. Atkreipiamas dėmesys, kad XVI–XVIII a. šis dvaras neišsiskyrė kaip rezidencija. Jis priklausė privatiems savininkams. Rezidencijas kūrė tik valdovai ir didikai. XVII a. pabaiga ir XVIII a. pradžia buvo pagausėjusio rezidencijų LDK centruose ir provincijoje kūrimo laikotarpis, nes ir bajorams dvarininkams tapo nesvetimi reprezentaciniai interesai. Nusakoma, kaip rezidencija yra apibūdinama žodynuose ir dvarų raidai skirtoje istoriografijoje. Pastebima, jog Kurtuvėnų dvaro savininkais 1716–1717 m. tapę Nagurskiai jį puoselėjo, tvarkė. Šis dvaras tapo pagrindine jų buveine ir ši giminės šaka istoriografijoje vadinama Kurtuvėnų Nagurskiais. Publikacijoje yra pasakojama apie Kurtuvėnų rezidencijos raidą ir klestėjimą, būnant dvaro savininkams Pranciškui ir Jokūbui Nagurskiams. Tai atskleisti padeda gana gausūs išlikę istoriniai dokumentai. Išlikęs nemažas Kurtuvėnų dvaro archyvas. Pastebima, kad dokumentai, kurie yra išlikę – labai įvairūs. Šaltinių gausoje atskiri faktai yra pristatyti labai fragmentiškai. Išlikusiuose dokumentuose teigiama, kad nuo 1792 m. pradedama minėti ,,naujoji rezidencija“. Galimai tai buvo Vilniaus ir Jokūbavo dvarai. Šie dvarai buvo įkurti netoli valstybės centro arba Prūsijos.Reikšminiai žodžiai: Dvaras; Giminė; Kurtuvėnai; Nagurskiai (Nagurskis family); Nagurskiai (Nagurskis family); Rezidencija; 18 amžius; Žemaitija (Samogitia); 18th Century; Family; Kurtuvėnai; Manor Estate; Nagurskai; Nagurskiai; Residence; Samogitia.

ENIt is noted in the publication that an estate was very significant in the Grand Duchy of Lithuania from the 16th to 18th century. A private estate located in Kurtuvėnai was the most important social centre in that location in the 18th century. It is noted that the location of the church also depended on this estate. It is pointed out that from the 16th to the 18th century, this estate did not stand out as a residence. It belonged to private owners. Residences were established only by rulers and nobility. The end of the 17th century and the start of the 18th century was the period when increasingly more residences were established in GDL centres and provinces because the nobility owning estates became interested in their representation. It is described how a residence is defined in dictionaries and historiography dedicated to the development of estates. It is pointed out that the Nagórski family who became the owners of the Kurtuvėnai Estate in 1716–1717, cherished and looked after it. This estate became their main seat and this branch of the family is called the Kurtuvėnai Nagórski in historiography. In the publication, it is also told about the development and prosperity of the Kurtuvėnai residence when it was owned by Franciscus and Jacob Nagórski. Quite abundant surviving historical documents reveal that. A fairly large archive of the Kurtuvėnai estate has survived. It is pointed out that the surviving documents are very different. Individual facts are presented in a very fragmented way in a great number of sources. It is stated in the surviving documents that a ‘new residence’ is mentioned starting from 1792. It probably was the Vilnius and Jokūbava estates. The above estates were established close to the centre of the state or Prussia.