"Genovaitė". Šaltiniai ir variantai

LTKiekviena literatūra, ypač dramaturgija, turi siužetų, prie kurių vis grįžtama ir grįžtama. Tokius likiminius siužetus kiekviena karta bando interpretuoti naujai – iš savo regos ir patyrimo taško. Kartais tolimų tautų didvyriai, kankiniai ir šventieji gana netikėtai aktualizuojami kitų tautų literatūrose, o juos vaizduojantys kūriniai lemtingai veikia jų literatūrą. Viena tokių asmenybių – šventoji Genovaitė iš Brabanto. Dramų apie ją galima rasti prancūzų, vokiečių, lenkų, latvių ir lietuvių, o gal ir dar kitų tautų literatūrose. Vienas veikalų, turėjusių bene daugiausia įtakos lietuvių teatro ir dramaturgijos formavimuisi, taip ir vadinamas – „Genovaitė“. Taip ji dažniausiai ir pristatoma – be autoriaus, kartais pažymint, kad tai vokiečių autoriaus Christofo von Schmidto (1768–1854) to paties pavadinimo didaktinės apysakos inscenizacija. Teatro istorikas Vytautas Maknys nurodo net šešias lietuvių autorių dramas tokiu pavadinimu: Jono Griniaus, Aleksandro Vitkausko, Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio, Jono Marcinkaus-Tauronio, Motiejaus Gustaičio ir Antano Šmulkščio-Paparonio (rankraštis). Straipsnyje mėginama atsekti, iš kur kilo „Genovaitės“ siužetas ir koks buvo jo kelias į lietuvių literatūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dramos; Religinė drama; Mitologija; Siužetas; Sekimas.

ENEvery literature, especially play writing, has recurrent plots, which resurface again and again. Such destiny plots are interpreted anew by each generation – looking at them from its own viewpoint and experience. Sometimes, heroes, martyrs, and saints from distant lands, quiet unexpectedly, gain relevance in literature of other nations, while works depicting them exert a critical influence on local literature. One of such figures is saint Genovaitė from Brabant. One can find plays about her written in French, German, Polish, Latvian, and Lithuanian, and maybe also in literary works of other nations. One of the works that decisively influenced the evolution of Lithuanian theatre and play writing went by eponymous name “Genovaitė”. This is how it is introduced most of the time: with no reference to the author, sometimes it is remarked that it is a staging of German author Christof von Schmidt’s (1768–1854) didactic short story. Theatre historian Vytautas Maknys points out six plays by Lithuanian authors with the same name: by Jonas Grinius, Aleksandras Vitkauskas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Marcinkus-Tauronis, Motiejus Gustaitis, and Antanas Šmulkštys-Paparonis (a manuscript). The article seeks to retrace where did the plot of “Genovaitė” descend from and what path it covered before entering Lithuanian literature.