Mainai žmogiškųjų išteklių plėtros sferoje

LTŽmogiškųjų išteklių plėtros (ŽIP) procesas tampa vis labiau priklausomas nuo sąveikos, apimančios visus dalyvius, todėl ypač svarbia ŽIP prielaida tampa socialiniai mainai, kurie gali būti apibūdinti kaip netiesioginiai arba kompleksiniai mainai, apimantys simbolinį pasikeitimą apčiuopiamomis ir neapčiuopiamomis vertybėmis. Straipsnio tikslas – išanalizuoti mainus žmogiškųjų išteklių plėtros sferoje. Socialinių mainų makro lygmens savybes nusako kontrolės ir interesų gėrybėms pasiskirstymas tarp individų, o taip pat tam tikros prielaidos apie mainų eigą bei socialines ir bendravimo struktūras. Nagrinėjant mainus mikro lygmenyje, analizuojami nekomerciniai mainai, kurie gali būti apibrėžiami kaip būdas patenkinti socialinio dalyvio, individo ir visuomenės poreikius, kai dalyvis siekia socialinio efekto ir atitinkančių jį rezultatų, bei mainai darbo rinkoje, kurioje susidaro mainų santykiai tarp dirbančiųjų ir darbdavių, todėl samdomi darbuotojai ir darbdaviai veikia rinkoje kaip rinkos santykių dalyviai. ŽIP sferoje vykstantys mainai užtikrina visų socialinių dalyvių poreikių patenkinimą bei optimizuoja santykį tarp žmogiškųjų išteklių paklausos ir pasiūlos bei užtikrina darbo jėgos kvalifikacijos atitikimą darbo rinkos poreikiams, taip prisidėdami prie socialinės – ekonominės visuomenės plėtros. Nė vienas ŽIP proceso dalyvis negali individualiai ir izoliuotai siekti šaltinių/išteklių, būtinų pastoviam ir lygiateisiam augimui, todėl tikslinga naudoti sinerginį požiūrį, kuris tiria ryšius tarp visų ŽIP dalyvių.Reikšminiai žodžiai: Institucijos; Mainai, žmonių išteklių vadyba; Plėtra; Socialinė - ekonominė sistema; Žmogiškieji ištekliai; Žmogiškųjų išteklių plėtra; Development; Exchange, human resources management; Human Resource Development; Human resource; Institutions; Social-economic system.

ENHuman Resource Development (further HRD) is a complex social-economic system the parts of which are also system institutions as well as individuals as the members of the following system. The participants' interests encourage the exchange under which the present resources are redistributed. Following the current point of view, the exchange as a theoretic presumption of HRD, turns to be a significant object of the analysis. The basic issue emerges in order to explain the functioning of such an economic system. The operation of the system may be agreeably comprehended as the operation of the system participants, whose actions are reciprocally related. The aim of the article is to analyze the exchange in HRD field. In the article there are analyzed theoretic aspects of the exchange in HRD and there is provided a theoretic model of the exchange in HRD. [text from author]