Lenkų asmenvardžiai Lietuvos vietovardžių žodyne

LTŠiuo straipsniu siekiama dviejų tikslų: supažindinti su jau keleri metai rašomu nauju lietuvių toponimikos darbu – Lietuvos vietovardžių žodynu – ir apibūdinti lenkų pavardžių bei kitų asmenvardžių svarbą aiškinant dalies jame pateikiamų vietovardžių kilmę. Šis žodynas po ilgai trukusių parengiamųjų darbų pradėtas rašyti 1999 m. Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. Į jį dedami visų poklasių iš gyvosios kalbos užrašyti vietų vardai. Taigi sąlygiškai jis vadintinas dabartinių vietovardžių žodynu taip šį darbą atskiriant nuo istorinės toponimijos tyrimų. Savo pobūdžiu tai bus mokslinis darbas, kuriame vertinama visų vietovardžių daryba, aiškinama kilmė arba apibūdinami kilmės polinkiai. Tai ir norminamasis žodynas, nes jame pateikiami sunorminti vietų vardai. Sandaros požiūriu tai lizdinis abėcelinis žodynas, kurio lizdai yra formuojami vietovardžių kilmės pagrindu. Aiškinant vietovardžių kilmę ieškoma kuo tikslesnio jų etimono, su kuriuo siejami vietų vardai. Akcentuojama ne genetinė jų šaknų (kamienų) kilmė, o vietovardžių (kaip konkrečių toponiminių leksemų) susidarymo, atsiradimo šaltinis. Todėl etimonai, iš kurių kildinami vietovardžiai gali būti bendriniai ir tikriniai žodžiai (tarp pastarųjų vyrauja asmenvardžiai). Jie, kaip ir visi kiti etimonai, gali būti ir lietuvių, ir bet kurios svetimos kalbos leksikos faktas. Straipsnyje aptartas lenkų asmenvardžių vartojimas aiškinant lietuvių vietovardžių kilmę, be kita ko, leidžia kalbėti apie tam tikrą lietuvių toponimų sluoksnį, kuris dar kartą paliudija glaudžias lietuvių (baltų) ir lenkų (slavų) onimijos sąsajas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkų asmenvardžiai; Lietuvos vietovardžių žodynas; Etimonai; Norminamasis žodynas; Onimija; Polish person names; Dictionary of place names in Lithuania; Etymon; Onyms; Aleksandras Vanagas.

ENThe article introduces a new Lithuanian work in toponymy, the Lithuanian Dictionary of Place-Names, and describes the importance of Polish surnames and other personal names in explaining part of the place-names provided there. After long preparatory works, the dictionary was begun in 1999 in the Institute of the Lithuanian Language, Department of Onomastics. It comprises place names of all subclasses, registered in the living language. Therefore, it was also referred to as the dictionary of the present place-names, thus separating it from the research in historical toponymy. It is going to be a scientific work by its nature, evaluating the formation of all place-names and explaining their origin. It is also a normative dictionary as it includes standardized place-names. From the structural point of view, this is a nest-type alphabetical dictionary with the nets formed on the basis of the origin of the place-names. As precise etymon as possible is looked for in explaining the origin of a place-name. The place-names’ (as specific toponymic lexemes) source of formation and occurrence rather than the genetic origin of their roots (stems) is emphasized. Therefore, the etymons from which the place-names are derived can be common and proper words (personal names dominating in the latter group). They can be Lithuanian or foreign lexical facts. The use of Polish personal names in explaining Lithuanian place-names allows speaking of a particular layer of Lithuanian toponyms, which proves once again the close links between Lithuanian (Baltic) and Polish (Slavonic) toponymy.