LTAukštojo mokslo kokybės užtikrinimo klausimai yra svarbūs tiek politiniu lygmeniu, tiek tyrinėjant šį reiškinį moksliškai. Straipsnio autorė kelia uždavinius įvertinti egzistuojančias aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo teorijas bei įvertinti, kaip patys studentai vertina aukštojo mokslo kokybę. Pirmoje turimo dalyje analizuojami Lietuvos autorių mokslinės publikacijos, skirtos nagrinėti aukštojo mokslo kokybę. Pastebėta, kad nors ši sritis susilaukia daug dėmesio ir tyrimų, tačiau didžioji rezultatų dalis yra siejama tik su aukštojo mokslo procesų organizavimo ir jo rezultatų vertinimu. Autorė pastebi, jog aukštojo mokslo kokybės pirminės bazinės priežastys nebuvo detaliai nagrinėtos. Antroje tyrimo dalyje yra pristatomas atlikto empirinio tyrimo rezultatas. Vykdytos apklausos metu buvo stengiamasi atskleisti pačių studentų vertinimus ir pozicijas studijų socialinio konteksto atžvilgiu. Straipsnyje pateikiami tyrimo metu gautų rezultatų apibendrinimai, atskleidžiantys studentų požiūrius į: studentų motyvaciją, studijų reikalavimus ir studentų psichologines reakcijas, studentų gyvenimo kokybę, finansinių išteklių pakankamumą, aukštojo mokslo studijų mokesčių naštą, stipendijų poreikį ir pakankamumą, nacionalinį identitetą ir požiūrį į emigraciją, politinį ir pilietinį dalyvavimą. Apibendrinus tyrimo rezultatus daroma išvada, jog bene labiausiai neigiamai vertinamas studijų kokybės aspektas yra susijęs su finansinėmis galimybėmis – didelėmis studijų įmokomis ir neadekvačiomis stipendijomis.Reikšminiai žodžiai: Akademinės studijos; Aukštasis mokslas; Aukštojo mokslo kokybė; Socialinis kontekstas; Socialinės problemos; Studentų požiūris; Academic studies; Higher education; Higher education quality; Higher education quality, student opinion; Social context; Social context, social issues; Social problems.
ENIssues of higher education quality are important at the political level as well as when scientifically analysing this issue. The author of the article seeks to assess the existing theories of higher education quality assurances and find out students’ attitudes towards higher education quality. The first part of the paper analyses Lithuanian scientific publications dealing with higher education quality and its social dimension. Although this field has been extensively analysed, the major share of the results is related to the organisation of higher education process and assessment of its results. The author notes that the primary basic reasons of higher education quality have not been extensively analysed. The second part of the paper presents the results of an empirical survey. In the course of the survey, attempts were made to reveal students’ assessments and positions with regard to the social context of studies. The article presents a summary of the results obtained during the survey, which reveals students’ attitudes towards: students’ motivation, study requirements and students’ psychological reactions, quality of students’ life, efficiency of financial resources, the fee burden of higher education, the national identity and attitudes towards emigration, political and civil participation. Having summarised the results of the research, it was established that financial possibilities were the aspect most negatively assessed by the students.