Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas : pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė

LTŠiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės dvikamienių vyrų vardų pirmųjų dėmenų etimologijos, jų kirčiavimas lyginamas su pamatinių žodžių, taip pat su dabartinių pavardžių ir asmenvardinių vietovardžių kirčiavimo ypatybėmis. Daugelio dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiuotų pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė perimama iš bendrinių žodžių kirčiuotų šaknų, su kuriomis siejami tie dėmenys. Pirmųjų dėmenų aR, eR, iR, uR tipo tvirtagalių mišriųjų dvigarsių paprastai susidaro iš pamatinių žodžių nekirčiuotos šaknies heterosilabinių garsų. Ypač atidžiai nagrinėtini tie dvikamieniai vardai, kurių pirmųjų dėmenų priegaidė neatitinka kalbotyros darbuose nurodomų etimonų šaknies priegaidės. Vienais atvejais tai gali būti paskata ieškoti kitų žodžių, galėjusių tapti vardų darybos pamatu. Kitais atvejais gali kilti abejonių dėl vardų kirčiavimo normos kodifikacijos. Dvikamienių vyrų vardų pirmųjų dėmenų priegaidę beveik visada liudija tokios pat sandaros pavardžių ir asmenvardinės kilmės vietovardžių kirčiavimas. Asmenvardžių pirmųjų dėmenų tinkama sąsaja su apeliatyvais, taip pat su asmenvardiniais vietovardžiais svarbi ir didaktiniu atžvilgiu - lengviau įsidėmėti asmenvardžių kirčiavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikamieniai vyrų vardai; Kilmė; Kirčiavimas; Lietuvių asmenvardžiai; Accentuation; Compound male names; Lithuanian anthroponyms; Origin.

ENIn this paper, the main etymologies of the first components of Lithuanian compound male names are reviewed and the accentuation of these compounds is compared with the accentual properties of their base words, the modern surnames, and respective place names. The circumflex o f the first stressed component of Lithuanian compound male names is most often inherited from the stressed roots of synchronically or etymologically related non-proper words. The circumflex diphthongs of the types aR, eR, iR, and uR are usually fonned from the hetcrosyllabic sounds o f unstressed roots o f non-proper base words. There are some cases when the accent of the first component of the compound names differs from the accent of their possible etymons indicated in the literature. These cases deserve special attention. In some instances, one could be encouraged to look for other possible etymons, while in other cases one could have doubts about the codification of accentuation o f some names. The accent of the first component of the compound male names is almost always confirmed by the accentuation of compound surnames or the place names of anthroponomical origin. The correct relation between the first components of the compound names and the non-proper words is also important from the didactic point of view, because the non-proper names help to learn the accentuation of the anthroponyms. [From the publication]