Ašašninkų ir Kabelių šnektų fonetikos ypatumai : dabartinė padėtis

LTStraipsnyje aptariami Ašašninkų ir Kabelių šnektų fonetikos ypatumai. Šnektos priklauso pietų aukštaičių tarmei, yra Varėnos rajono pietuose. Šios šnektos kalbininkams gerai žinomos dėl vadinamojo priebalsių porų s, z ir š, ž painiojimo. 1965 m. ekspedicijos metu pastebėta, kad abu reiškiniai dar buvo smarkiai paplitę. Daug žmonių dar tarė s, z vietoj š, ž. Ši ypatybė laikoma čia gyvenusios jotvingių genties kalbos reliktu. Nors priebalsių s, z tarimas vietoj š, ž užfiksuotas ir tose tarmėse, kur nebuvo jokio substrato, bet nėra jokių argumentų Ašašninkų ir Kabelių šnektose neigiančių jotvingių kalbos palikimą. Dabar šią ypatybę nesistemingai yra išlaikę tik keli seni žmonės – beveik visi vyrai. 1965 m. buvo gyvas ir priešingas reiškinys – priebalsių š, ž tarimas vietoj s, z. Tai hiperkorekcija – perdėtas stengimasis kalbėti netarmiškai. Dabar ši ypatybė beveik neišlikusi. Priebalsiai š, ž vietoj s, z tariami tik kai kuriuose tikriniuose daiktavardžiuose: krištus „Kristus“, mušteika „Musteika“, šimonas „Simonas“. Retai bepasitaiko ir minkštųjų priebalsių porų t, d ir k, g painiojimo atvejų, pvz.: kiltas „tiltas“, delažis „geležis“. Pirmoji dzūkavimo ypatybė (tj, dj >c, ʒ ) išlaikyta visai nuosekliai, pvz.: ʒauksmas „džiaugsmas“, ca „čia“, stacas „stačias“. Antroji dzūkavimo ypatybė (ti >ci, tie >cie, di>dzi, die >dzie) ne tokia sisteminga. Sakoma ʒievas „Dievas“, cik „tik“, ʒidėlis „didelis“, bet tie, maitino, „maitino“, dektine „degtinė“, tikras „tikras“, digo „dygo“ ir kt. Pietų aukštaičiai greičiausiai yra išlaikę senąsias įvardžio jis, jį formas – is ir i-.Reikšminiai žodžiai: Hiperkorekcija; Substratas; Tarmė; Šnekta; Dialect; Hypercorection; Hypercorrection; Local dialect; Substratum.

ENThe article discusses phonetic peculiarities of sub-dialects of Ašašninkai and Kabeliai. They belong to the Southern Aukštaitian dialect in the southern part of the Varėna region and are well known to linguists due to the so-called mixing-up of the consonants s and z with š and ž. It was found out during the 1965 expedition that the both phenomena were still widely spread at that period. Many people would still then pronounce s,z instead of š, ž. This feature is interpreted as a relic of the Jatvingian tongue. Although the pronunciation of the consonants s, z was also spotted in dialects where no linguistic substratum existed, no arguments exist allowing denial of heritage from the Jatvingian tongue in the Ašašninkai and Kabeliai. Presently, this feature has been non-systematically retained among several elderly people – almost all of them are male. In 1965, an opposite phenomenon existed, i.e. substitution of s, z with š, ž. It is a phenomenon of hypercorrection, i.e. exaggerated efforts to avoid speaking dialectal language. Presently, this feature is almost extinct. The consonants s, z are substituted with š, ž in some proper names, e.g. krištus (cf. kristus ‘Christ’), mušteika (cf. musteika ‘Musteika, a village name’), šimonas (cf. simonas ‘Simon’). The so-called primary dzukan feature (tj, dj >c, ʒ) has been retained with great consistency: for example, ʒauksmas “joy”, ca “here”, stacas “upright”. The second dzukan feature (ti >ci, tie >cie, di>dzi, die >dzie) has not been retained so systematically. Although they say “Dievas”, cik “tik”, ʒidėlis “didelis”, forms like tie “those”, maitino “fed”, dektine “vodka”, tikras “real” also exist in the dialect. Speakers of the Southern Au6taitian dialect have most probably retained the old forms of pronouns -is and i.