Emmanuelis Levinas: "Kito" veidas kaip mano laisvės begalybė ir riba

LTEmmanuelis Levinas – neabejotinai vienas populiariausių šiuolaikinės vakarų Europos filosofų, etikų, sukūrusių originalią savo filosofinių pažiūrų sistemą, ir kaip ši etinė metafora įvardijama kaip ,,kito“ veidas E. Levino darbuose yra eksplikuojama. Neabejotina, jog pati ši sąvoka yra SKOLINYS iš senosios slavų bažnytinės kalbos lyk, lico, kadangi, kaip žinoma, filosofo jaunystė yra prabėgusi Kaune, Lietuvoje, kuri XX a. pradžioje dar tebebuvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje, o Levinų šeimos namų kalba buvo rusų kalba. Transformuodamas, apibendrindamas ir susimbolindamas sąvoką kito veidas. E. Levinas pasiekia neabejotino ikonografinio išraiškingumo, įvardindamas tai ir kaip mano asmeninių ir žmogiškųjų galimybių ribą bei galimybę. Tokia filosofinė pasaulėžiūrinė priešstata, apibrėžiama kaip aš-tu leidžia mąstytojui labai preciziškai apibrėžti ir tai, kas yra gėris ir kas yra blogis, įvardijant tai, kaip ribą, atskiriančia ,,mane“ nuo ,,kito“ su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Suvokdamas ,,kitą“ ne tik kaip savo paties galimybių ribą, bet ir kaip savo paties laisvę garantą, kurio nepripažįstant, tampa nebeįmanoma ir pati ši laisvės sąvoka bei samprata, E. Levinas pabrėžia, jog būtent tokiu būdu fizinis individas tampa doroviniu individu. Tai ir yra svarbiausia E. Levino filosofinės etikos išvada. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaltė; Kitas; Kito veidas; Laisvė; Begalybė; Pareiga; Imanentiškumas; Transcendencija; Guilt; The other; The other's face; Freedom; Infinity; Obligation; Imanence; Transcendence.

ENEmmanuel Lévinas is undoubtedly one of the most popular contemporary philosophers in Western Europe, who has created an original system of his philosophical views. In his works, Lévinas introduced and explained an ethical metaphor of the Other’s face. It is certain that the very concept was borrowed from the old Slavic church language lyk, lico. As is well-known, the philosopher spent his youth in Kaunas in Lithuania, which was part of the tsarist Russian empire at the beginning of the 20th century, and the language spoken in Lévinas’ family was the Russian language. In transforming, abstracting and making the concept of the Other’s face symbolic, Lévinas reached a clear iconographic expressiveness, calling it as the limit and the possibility of my personal and human potential. This philosophical worldview, defined as I-Thou, permits the thinker to define precisely the good and the evil by means of delineating it as the boundary separating Self from Other, with all the consequences that follow from it. Lévinas emphasizes that a physical individual becomes a moral individual by realizing the Other as not only the limit of one’s possibilities but also the guarantee of one’s own freedom, without the recognition of which the very concept and notion of freedom becomes impossible. This is the most significant claim of Lévinas’ philosophical ethics.