Priekulės urbanistinių tyrimų raida

LTXVIII a. – XX a. pr. Prūsijos (vėliau – Vokietijos) valstybėje skelbti statistiniai duomenys liudija Priekulės urbanistinės raidos savitumą: pakelės ir prekyviečių gyvenvietė ilgai neišsiskyrė savo dydžiu (nuolatinių gyventojų skaičiumi), tačiau dėl patogios padėties būtent ten telkėsi svarbiausios apylinkių administracinės bei aptarnavimo įstaigos – valdytojo buveinė, valsčiaus teismo būstinė, parapijos (vėliau ir kelių parapijų įvairioms konfesijoms) centras, prekyvietės ir kt. Iki pat 1920 m. (kai Klaipėdos kraštas pagal Versalio taikos sutartį buvo atskirtas nuo Vokietijos valstybės) Priekulė tebuvo minima įvairiuose krašto aprašymuose, fiksuojant vienus ar kitus istorinius faktus. Ekonominiai bei kiti pokyčiai krašte itin ryškiai sąlygojo Priekulės urbanistinės raidos ypatybes. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ji buvo reikšminga krašto gyvenvietė, svarbus verslo ir prekybos centras. Kaip rodo anuometinės fotonuotraukos, tada buvo susiklostęs vaizdingas miestelis su daugeliu dailių mūrinių pastatų, sutvarkytomis gatvėmis, įrengtais inžineriniais tinklais. Priekulė įdomi ir kaip aptarnavimo gyvenvietė Mažosios Lietuvos etnokultūriniame regione – prekymečių laiku nedidelį nuolatinių gyventojų kiekį papildydavo gal keleriopai didesnis lankytojų būrys. Priekuliškiai specializavosi atvykėlių aptarnavimo versle, itin išplėtojo gausias aptarnavimo įstaigas su atitinkamais pastatais ir sodybomis.Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldas; Mažoji Lietuva; Priekulė; Priekulės dvaro sodyba; Priekulės gyventojai; Priekulės miestelis; Tyrimai; Urbanistinė raida; Cultural heritage; Lithuania Minor; Pliekulė; Priekulė; Researches; The Manor-hause of Priekulė; The place Priekulė; The resident's of Priekulė; Urban development.

ENThe statistical data announced in the state of Prussia (later –Germany) in the 18th century – beginning of the 20th century shows the peculiarity of the urban development of Priekulė: the small roadside and the marketplace settlement had nothing exceptional, however, due to its convenient location, it was the place where the key local administrative and service institutions, i.e. the residence of the governor, the seat of the Volost court, the centre of the parish, marketplaces, situated. Before 1920 (when the region of Klaipėda was separated from the state of Germany pursuant to the Treaty of Versailles), Priekulė was only mentioned in various regional descriptions or when recording certain historical facts. Economic and other changes in the region significantly determined the urban development peculiarities of Priekulė. Before WWII, it was a significant settlement in the region – an important business and trade centre. As photos of the then period show, it was a picturesque town with a great number of masonry buildings, neat streets and equipped engineering networks. Priekulė is also interesting as a service providing settlement in the ethno cultural region of Lithuania Minor – its fairs attracted many visitors, the number of which greatly outnumbered the number of local residents. Residents of Priekulė specialised in services rendered to visitors.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History